Jo dienos – suskaičiuotos. Fobo laukia garantuota žūtis ir to pakeisti nebeįmanoma. Mat po kelių ar keliasdešimties milijonų metų šį į asteroidą labai panašų akmenį sutrupins Marso gravitacija. O tada jis nukris ant Raudonosios planetos paviršiaus.
Naujausiais skaičiavimais, Fobui liko geriausiu atveju 30-50 mln. metų, kol jis galiausiai įsirėš į Raudonąją planetą.
Viskas – dėl traukos jėgos. Mūsų Mėnulis aplink Žemę apsisuka per nepilnas 28 paras, o Žemė aplink savo ašį apsisuka per maždaug 24 val. Mėnulis traukia Žemę ir labai po truputį lėtina jos sukimąsi. Kompensuodamas tai, Mėnulis iš lėto traukiasi nuo Žemės, tolsta.
O štai Marse situacija tokia: Fobas aplink planetą apskrieja tik per 8 valandas, kai pati planeta aplink savo ašį apsisuka beveik per 25 val. Tad per marsietišką parą Fobas aplink Marsą apzuja 3 kartus. Čia ir yra Fobo prakeiksmas.
Tokiais savo veiksmais Fobas spartina Marso sukimąsi aplink savo ašį. Be to, jis vis artėja prie Marso – sulig kiekvienu orbitiniu apsisukimu. Naujausiais skaičiavimais, Fobui liko geriausiu atveju 30-50 mln. metų, kol jis galiausiai įsirėš į Raudonąją planetą. Jo orbita atsidurs vis arčiau Marso paviršiaus, kol pasieks ribą, kuri vadinama Roche riba. Tai riba, kurioje traukos jėgos Fobo viduje ir išorėje taps tokios skirtingos, kad Fobas bus tiesiog suplėšytas į gabalus. Tada Marsas turės visą tuntą mažų palydovų – Fobo nuolaužų.
Yra ir gerų naujienų. Šie žavūs palydovai daužysis vieni į kitus, kol susismulkins taip, kad Marsas pasidabins žiedu. Bet yra ir bloga žinia. Tas žiedas galiausiai blokšis į Marso paviršių su didžiule griaunamąja jėga. Šį spektaklį F. Cainas pusiau juokais, pusiau rimtai vadina „ visų laikų mažiausiai smagiu baliono nukritimu“. Ko gero, tomis dienomis Marse gyventi nederėtų.
Manykime, kad mums pasisekė. Juk žmonija Saulės sistemoje egzistuotų tuo metu, kai Marso orbitoje Fobo likučių nebebūtų nė kvapo – tik keistas visą planetą juosiantis kraterių ruožas..
.
