Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Milžiniškos Saulės dėmės žybsniai – mįslė mokslininkams

Sausio 23 dieną įvykęs Saulės žybsnis
NASA/SDO ir „AIA Consortium“ nuotr. / Sausio 23 dieną įvykęs Saulės žybsnis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Didžiausia per du dešimtmečius Saulės paviršių dengusi dėmė neseniai nusigręžė nuo Žemės. Ji praėjusį mėnesį buvo atsakinga už itin didelį Saulės aktyvumą, kuris mokslininkams sukėlė klausimų.

Saulės dėmė AR 2192 iššovė keturis galingus žybsnius, taip pat ir daug mažesnių. Saulės dėmės AR 2192 regionas, maždaug tokio dydžio kaip Jupiteris, buvo didžiausias per pastaruosius 24 metus.

Keista tai, kad iš šios Saulės dėmės sklido daug ir didelių žybsnių, tačiau vainikinės masės išsiveržimų beveik nebuvo

AR 2192 buvo viena didžiausių pastebėtų Saulės dėmių per visą istoriją, sako NASA mokslininkai Alexas Youngas ir Deanas Pesnellis. Bet kaip Saulės dėmės tampa tokios didelės?

„Atsakymas paprastas – mes šito nežinome, – sakė A.Youngas. – Kai Saulė pasiekia didžiausią aktyvumo ciklą per 11 metų, jos magnetinis laukas yra labiau susikoncentravęs ir magnetinė energija po Saulės paviršiumi turi išsiveržti. Tačiau kodėl atsiranda kelios ar daugiau dėmių vietoje vienos, mes šito nežinome.“

Saulės dėmės yra aktyvios zonos Saulės paviršiuje. Jos paprastai susiformuoja tuomet, kai magnetinio lauko linijos išsikreipia ir tampa susuktos. Saulės dėmės atrodo tamsios, nes jos yra šaltesnės nei temperatūra kitose vietose aplink Saulę.

AR 2192 buvo ypatinga dėl neįprasto aktyvumo. Vietoje to, kad iššautų milžiniškus plazmos pliūpsnius, vadinamus vainikinės masės išsiveržimais, su galingais žybsniais, milžiniška Saulės dėmė tuo metu, kai buvo atsidūrusi prieš mūsų planetą, beveik negeneravo vainikinės masės išsiveržimų.

„Keista tai, kad iš šios Saulės dėmės sklido daug ir didelių žybsnių, tačiau vainikinės masės išsiveržimų beveik nebuvo, – sakė A.Youngas. – Paprastai tendencija tokia: kuo daugiau vainikinės masės išsiveržimų, tuo daugiau žybsnių.“

Į Žemę paleidžiami vainikinės masės išsiveržimai mūsų planetoje gali sukelti geomagnetines audras, kurios sutrikdo palydovų ar net elektros tinklų darbą. Didesnės dėmė už AR 2192 sukelta audra 1989 m. sutrikdė Kvebeke (Kanadoje) esančios elektrinės darbą.

AR 2192 neseniai nusisuko nuo Žemės, tačiau tai nereiškia, jog ji ir vėl neatsidurs prieš mūsų planetą.

Dėmė AR 2192 buvo matoma užsidėjus akinius nuo Saulės ir jei ji dar kada sugrįš, žmonės gali ją pastebėti. Tačiau specialistai pataria niekuomet nežiūrėti plikomis akimis – tai gali sukelti regos problemų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT