Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokslininkai nustatė, kad Rusiją sudrebinęs Čeliabinsko meteoritas susiformavo susidūrus dviems asteroidams

Žmogus peržiūri filmuotą medžiagą iš Čeliabinsko
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Žmogus peržiūri filmuotą medžiagą iš Čeliabinsko
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

2013 m. Čeliabinske Rusijoje nukritęs meteoritas buvo antras pagal stiprumą kameromis užfiksuotas į Žemę nukritęs dangaus kūnas. Analizuodami krentančio meteorito įrašus, mokslininkų komanda iš Japonijos Tokijo universiteto nustatė, kad Čeliabinsko meteoritas susiformavo tuomet, kai pirminė jo dalis susidūrė su kitu asteroidu.

Skirtingai nuo daugelio Žemę pasiekusių dangaus kūnų, Čeliabinsko meteorito trajektorija buvo aiškiai užfiksuota, o tai mokslininkams suteikė unikalią galimybę pažvelgti į jo formavimąsi.

Tokia sudėtis galėjo susidaryti po susidūrimo su kitu asteroidu, kurio plotis siekė bent 150 metrų ir kuris skriejo nuo 0,4 iki 1,5 km per sekundę greičiu.

Ankstesni asteroidų fragmentų tyrimai parodė, kad asteroidai turi venas – įrėžimus, atsirandančius asteroide dėl karščio ir slėgio, kurį sukelia asteroidą deformuojančios medžiagos. Galiausiai šios venos praranda šilumą, atšąla ir sukietėja, suformuodamos stiklines konstrukcijas.

Mokslininkai ištyrė Čeliabinsko meteorito fragmentus ir atrado, kad jie sudaryti iš mineralo žadeito, kuris susiformuoja itin aukštoje temperatūroje. Kai mokslininkų komandą žadeitą tyrė elektronų mikroskopu, jie nustatė, jog mineralas turėjo unikalią sudėtį ir struktūrą, kuri kristalizavosi labai greitai.

Apskaičiuodama greitį, per kurį žadeitas sukietėjo, mokslininkai nustatė, jog tokia sudėtis galėjo susidaryti po susidūrimo su kitu asteroidu, kurio plotis siekė bent 150 metrų ir kuris skriejo nuo 0,4 iki 1,5 km per sekundę greičiu.

Ankstesnis meteorito izotopų tyrimas parodė, kad susidūrimas galėjo įvykti prieš 290 mln. metų. Manoma, kad žadeitas susiformavo šio susidūrimo metu.

Ankstesni tyrimai rodo, kad asteroidų žiede esantys meteoritai gyvuoja ne ilgiau nei 10 mln. metų. Mokslininkai mano, jog Čeliabisnko meteoritas atskilo nuo savo pirminės dalies po susidūrimo ir atsidūrė orbitiniame rezonanse daugiau nei prieš dešimtį milijonų metų. Vėliau jis pateko į orbitą, susikertančioje su Žemės orbita.

Šis tyrimas mokslininkams leidžia geriau suvokti, kaip formuojasi aplink Žemę esantys objektai. Pasirodo, kad jie gali išgyventi gerokai ilgiau, nei manyta iki šiol.

Čeliabinsko meteoritas nukrito Rusijoje praėjusių metų vasario mėnesį. Nustatytas meteorito amžius yra apie 4,5 mlrd. metų – maždaug tokio amžiaus yra mūsų Saulės sistema. Atlikę tyrimus mokslininkai nustatė, kad iš pradžių  meteoritas turėjo būti maždaug 20 metrų pločio ir sverti 13 tūkst. tonų.

Kai tik meteoritas pasiekė Žemės atmosferą, jo masė buvo lygi maždaug pusei milijonų tonų trotilo arba 30 kartų didesnei jėgai nei atominis sprogimas Hirošimoje.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT