Milžinišką planetą „J1407b“ juosia 30-ies keistų žiedų diskas. Jeigu tokį turėtų Saturnas, jis ryškiai šviestų mūsų naktiniame danguje, sako atradėjai.
„Ji būtų milžiniška! Nesunkiai iš Žemės galima būtų matyti žiedus ir tarpus tarp jų“, – sakė Matthew Kenworthy iš Leideno observatorijos Nyderlanduose.
Ji būtų kelis kartus didesnė už Mėnulio pilnatį
„Ji būtų kelis kartus didesnė už Mėnulio pilnatį“, – sakė jis.
Egzoplanetų paieškos projekte „SuperWASP“ dalyvavę M.Kenworthy ir Ericas Mamajecas iš Niujorko Ročesterio universiteto peržiūrėjo milijonus teleskopų padarytų žvaigždžių nuotraukų duomenų bazėse.
Egzoplanetas, ne Saulės sistemoje esančias planetas, stebint iš Žemės išduoda jų centrinės žvaigždės šviesos pasikeitimai.
Egzoplanetai atsidūrus tarp savo žvaigždės ir Žemės, žvaigždės skleidžiama šviesa kelioms valandoms nublanksta.
Planetos „J1407“ atveju, astronomai stebėjo neįtikėtinai ryškią šviesą, kuri truko du mėnesius.
Duomenys apie šią žvaigždė buvo renkami nuo 2005 iki 2008 metų, ir „staiga 2007 metų viduryje šviesos kreivė išprotėja. Ji staiga pradeda mirksėti ir žybsėti“, sakė M.Kenworthy.
„Labai keistas dalykas, kurio niekas anksčiau nebuvo matęs“, – pridūrė jis.
Iš pradžių grupė suglumo, tačiau ilgainiui padarė išvadą, kad vienintelis paaiškinimas tokiam dalykui yra planetą juosiantys žiedai, tarp kurių yra tarpai ir kurie, atsidūrę tarp Žemės ir „J1407“, blokavo žvaigždės šviesą.
Labai keistas dalykas, kurio niekas anksčiau nebuvo matęs
„Tokia milžiniška žiedų sistema už Saulės sistemos ribų pamatyta pirmą kartą – apskritai, tai pirmoji tokia žiedų sistema, juosianti, mūsų manymu, planetą“, – sakė M.Kenworthy.
Astronomas pridūrė, kad straipsnis apie šį atradimą bus spausdinamas žurnale „Astrophysical Journal“.
„Visiškai pašėlusi mintis“
Žiedai prasideda už maždaug 30 mln. kilometrų nuo planetos ir tęsiasi iki 90 mln. kilometrų.
Juos, matyt, sudaro dulkės, nes planeta J1407b yra per karšta – apie 1000–2,000 laipsnių pagal Celsijų, kad tai būtų ledo žiedai, kaip esantys aplink Saturną.
M.Kenworthy sako, kad ir pati planeta yra maždaug 10-40 kartų sunkesnė už Jupiterį, didžiausią mūsų Saulės sistemos planetą.
Žvaigždė J1407 ir jos planeta susiformavo maždaug prieš 16 mln. metų, – toks žvaigždės amžius prilygsta kūdikystei. Juk mūsų Saulė ir Žemė yra apie 4,5 mlrd. metų
Anot M.Kenworthy, šis atradimas pirmą kartą tiesiogiai įrodo teorijos apie planetinių žiedų susidarymą teisingumą.
Pasak jos, milžiniškų dujų ir dulkių debesų dalelės besisukdamos ir susidurdamos suformuoja didesnes mases, kurios darinio šerdyje virsta žvaigždėmis, aplink kurias išsidėsto atokesnių dalelių diskas. Iš pastarojo formuojasi planetos, kurias taip pat supa dalelių diskai, kurie per milijonus metų virsta planetų mėnuliais.
„Jei mūsų hipotezė teisinga, ir (planetos J1407b) sistema yra žiedinė, o mes manome, jog mūsų paaiškinimas yra geriausias, tuomet turime pirmą tiesioginį šio proceso įrodymą“, – kalbėjo M.Kenworthy.
Reikėjo pagalvoti naujoviškai ir ištarti: „Pala, pala... Juk tai gali būti milžiniška žiedinė sistema“
Beje, duomenų apie šią egzoplanetą turėta nuo 2007 metų, pridūrė jis, tačiau „astronomai pamanė, kad sugedo fotoaparatas, taip keistai tai atrodė“.
„Reikėjo pagalvoti naujoviškai ir ištarti: „Pala, pala... Juk tai gali būti milžiniška žiedinė sistema“. Visiškai netikėta mintis... Visiškai pašėlusi, – dalijosi įspūdžiais M.Kenworthy. – Mes manome, kad kiti astronomai, jei būtų tai pamatę, pagalvotų, „na, tai pernelyg beprotiška“ ir imtųsi kitos temos“.
