Naujieji pasauliai sukasi apie žvaigždes vadinamojoje „gyvenamojoje zonoje“ – tai siauras kosmoso regionas, kuriame temperatūra yra palanki, kad galėtų atsirasti vanduo ir sąlygos gyvybei.
„Yra didelių šansų, kad daugumoje šių planetų yra uolų, tokių kaip Žemėje“, – sakė mokslininkas Guillermo Torresas, kuris dirba Harvardo-Smithsoniano astrofizikos centre Kembridže, JAV.
Dvi labiausiai į Žemę panašios planetos dabar yra vadinamos Kepler-438b ir Kepler-442b. Jos sukasi aplink raudoną nykštukinę žvaigždę, kuri yra mažesnė ir šaltesnė nei Saulė.
Planetos Kepler-438b skersmuo yra 12 proc. didesnis nei Žemės. Mokslininkų skaičiavimai leidžia suteikti 70 proc. tikimybę, kad šioje planetoje yra uolų, tokių kaip Žemėje. Kepler-442b yra trečdaliu didesnė už mūsų planetą ir mokslininkai duoda 60 proc. tikimybę, kad ji yra uolėta.
Tyrinėtojai pabrėžė, kad planeta, kurioje gali būti vandens ir gyvybės, turi būti nei per karšta, nei per šalta. Jeigu karštis būtų per didelis, tai vanduo išgaruotų, o jei per mažas – virstų ledu.
Tyrinėtojai pabrėžė, kad planeta, kurioje gali būti sąlygos vandeniui ir gyvybei, turi būti nei per karšta, nei per šalta. Jeigu karštis būtų per didelis, tai vanduo išgaruotų, o jei per mažas – virstų ledu.
„Į savo skaičiavimus įtraukėme daug apribojimų, kurie leidžia griežčiau atrinkti gyvybei tinkamas planetas“, – aiškino dr. G.Torresas.
Pavyzdžiui, planeta Kepler-438b gauna 40 proc. daugiau šviesos nei Žemė, o tai suteikia 70 proc. tikimybę, kad planeta gali būti gyvenama.
„Mes negalime tiksliai pasakyti, ar tose planetose galima gyventi. Mes galime pasakyti tik tai, ar jos yra perspektyvios kandidatės“, – sakė tyrimo bendraautorius dr. Davidas Kippingas.
Nė viena iš atrastųjų planetų nėra mūsų kaimynystėje. Kepler-438b yra už 470 šviesmečių nuo Žemės. Kepler-442b yra nutolusi dar toliau – 1100 šviesmečių nuo Žemės.
