Įprastomis medicininėmis procedūromis sukeltas gilus (dar vadinamas letargo) miegas sumažintų astronautų medžiagų apykaitą ir sukeltų hipotermiją (būseną, kai organizmo temperatūra nukrinta iki žemesnės, nei reikalinga palaikyti organizmo metabolizmą ir funkcionavimą).
„Terapinio letargo miego galimybė teoriškai buvo tiriama dar nuo 1980 metų, o praktiškai pradėta taikyti tik nuo 2003 metų kritinės būklės pacientams, – Tarptautiniame astronomų suvažiavime Toronte rugsėjo pradžioje pasakojo kosmoso inžinierius Markas Schafferis, – Didieji medicinos centrai skatina gydymą pritaikant hipotermijos metodą pacientams, kuriuos reikia išlaikyti gyvus iki juos pasieks reikiama pagalba.“
Šį organizmo funkcionavimo pristabdymą galima taikyti ir kelionės į Marsą metu. Kol tokiu būdu keliaujantys žmonės miegotų, jie būtų maitinami intraveniškai.
Iki šiol taikant hipotermiją, pacientai letargo būsenos galėjo būti tik apie vieną savaitę, tačiau misijos į Marsą metu, jiems tektų „pramiegoti“ iki 90, ar net 180 parų – tai yra visą kelionės laiką.
Ekonominiu požiūriu, tokia kelionė atrodo įspūdingai: ekipažas gali gyventi be jokių patogumų ir žymiai mažesniuose laivuose. Jiems nereikia nei virtuvės, nei vonios ar mankštos kambarių ir, žinoma, reikia mažiau vandens, maisto bei drabužių atsargų. Tiesa, būtų reikalingas prietaisas miegančiųjų kaulų bei raumenų tonusui palaikyti.
„SpaceWorks“ tyrimas, kurį finansavo NASA, atskleidė, kad laivo hermetiškumo poreikis, įgulai „įmigus“, sumažėja net penkis kartus, o gabenamo krovinio masė – tris kartus. Apskritai, toks keliaujančių astronautų panardinimas į letargo miegą leidžia sumažinti viso kosminio laivo masę nuo 400 iki maždaug 220 tonų.
„Toks svoris tolygus didelės keliamosios galios raketai“, – pridūrė Schafferis.
