Paprastai ALMA naudojamas pačių tolimiausių Visatos galaktikų gaudymui, jų skleidžiamų radijo bangų stebėjimui. Bet šiuo atveju jis fiksavo radijo bangas, skleidžiamas Saulės chromosferos – zonos, esančios iškart virš paviršiaus, matomo regimos šviesos spektre. 1,25-3 mm ilgio bangų stebėjimo duomenys rodo sąlygas skirtinguose chromosferos gyliuose, tad gali mokslininkams pateikti naujų žinių apie Saulės fiziką.
„Esame pratę matyti Saulės vaizdą regimosios šviesos spektre, bet jis gali atskleisti tik dalį informacijos apie mūsų artimiausios žvaigždės paviršiaus dinamiką ir atmosferos energijas. Norint pilnai perprasti Saulę reikia ją tirti visame elektromagnetinių bangų spektre, taip pat milimetriniame ir submilimetriniame spektre, kurį gali stebėti ALMA“, – oficialiame pranešime sakė Nacionalinės radijo astronomijos observatorijos (JAV) astronomas Timas Bastianas.
Anot Europos pietų observatorijos (ESO, European Southern Observatory)ALMA teleskopo antenos yra specialiai sukonstruotos taip, kad galėtų būti nukreiptos tiesiai į galingą spinduliuotės šaltinį, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai ALMA iš tiesų žvelgė iš mus šildantį rutulį.
Saulės dėmės žvaigždės paviršiuje susidaro tada, kai išsikreipia Saulės magnetinio lauko linijos, linkis prasiveržia pro plazmos paviršių ir susidaro vėsesnis plotas. Dėl magnetinio aktyvumo ypatumų vyksta ir tokie reiškiniai, kaip saulės žybsniai ir vainikinės masės išmetimai, kurių metu į kosmosą išsviedžiama dalis Saulės medžiagos.
