Erdvėlaivis taip pat padarė ir Uravata krateryje esančios kalnų keteros nuotrauką.
„Dabar erdvėlaivio „Dawn“ daromi vaizdai yra tris kartus gilesni nei ankstesnėje orbitoje, tokiu būdu atskleidžiant jaudinančias šios nykštukinės planetos detales“, – sakė „Dawn“ misijos vadovas Marcas Raymanas.
Labai keista, jog kalnas nesusijęs su krateriu ir atsiradęs tarsi iš niekur.
Kiekvienas zondo 11 dienų ciklas susideda iš 14 orbitų, o per artimiausius keletą mėnesių erdvėlaivis sudarys tikslų nykštukinės planetos žemėlapį.
Kiekvienos nuotraukos raiška iš dabartinės orbitos siekia 140 metrų pikselyje ir sudaro mažiau nei procentą Cereros paviršiaus. Tuo pat metu „Dawn“ regimos šviesos ir infraraudonųjų spindulių spektrometras renka duomenis, kurie mokslininkams suteiks informacijos apie mineralus, randamus paviršiuje. Inžinieriai ir mokslininkai žada patobulinti Cereros „gravitacijos lauko“ matavimus, kurie padės inžinieriams sumodeliuoti kitą orbitą.
Spalį „Dawn“ atsidurs savo paskutinėje orbitoje – 375 km nuo Cereros.
Rugpjūčio mėnesį Cereros paviršiuje buvo pastebėtos beprecedentės „baltos dėmės“. Zondas taip pat užfiksavo ir didelį 6 km aukščio kalną, kurio forma priminė piramidę.
Labai keista, jog kalnas nesusijęs su krateriu ir atsiradęs tarsi iš niekur.
Kitas paslaptingas dalykas – Cereros krateris, kuriame aptikti paslaptingi šviesuliai. Mokslininkų komanda sako neseniai aptikusi neginčijamų įrodymų, kad šviesą iš kraterio greičiausiai atspindi ledas.
