Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pristatyta pirmoji lietuviška fotografija iš kosmoso

Pirmoji nuotrauka iš kosmoso
Pirmoji nuotrauka iš kosmoso
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Trečiadienį visuomenei pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso, padaryta orbitoje skriejančio vieno pirmųjų lietuviškų palydovų LituanicaSAT-1. Šių metų balandžio 8 dieną 23 val. 46 min. 34 sek. padarytoje fotografijoje pavyko užfiksuoti Saulę, Žemę ir paties palydovo 3 antenas, matyti Saulės atspindžiai objektyve, susidarantys fotografuojant objektus prieš Saulę atitinkamu kampu.

Padovanoti Lietuvos žmonėms pirmąją lietuvišką fotografiją iš kosmoso – ambicingiausia palydovo „LituanicaSAT-1“ komandai užduotis.

Šiuo metu „LituanicaSAT-1“ skrieja elipsine orbita, kurios aukštis kinta nuo 348 iki 367 km, baterijos temperatūra svyruoja nuo 0 iki +13 laipsnių Celcijaus. Prognozuojama, kad palydovas dar išbus orbitoje iki liepos mėnesio.

„Pirmoji nuotrauka buvo nufotografuota palydovui skrendant virš Ramiojo vandenyno link Pietų Amerikos šių metų balandžio 8 dieną. Pradžioje daug laiko užtrukome siųsdamiesi duomenis, nes kosmose tą padaryti pasirodė žymiai sudėtingiau nei Žemėje. Šiuo metu, patobulinus valdymo stoties programinę ir techninę įrangą, galime padaryti tai vieno ryšio su palydovu seanso metu, per 3 – 5 minutes. Tad iš pradžių teko kantriai lopyti nuotraukoje esančias skyles, kol galų gale surinkome visą vaizdą“, – pasakoja komandą užfiksuoti pirmąją lietuvišką nuotrauką kosmose skriejančiam palydovui „LituanicaSAT-1“ nusiuntęs Misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis. Į „LituanicaSAT-1“ palydovą kūrėjai įmontavo VGA raiškos (640x480) kamerą su specialia plataus kampo optine sistema. Tokį pasirinkimą nulėmė kameros dydis, suderinamumas su kitomis palydovo sistemomis ir duomenų suspaudimo laipsnis.

Palydovo kūrėjus pasveikinti ir pasigrožėti pirmąja nuotrauka iš kosmoso atvyko ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri yra ir LituanicaSAT-1 projekto globėja. „Džiaugiuosi, kad Lietuva nors ir simboliškai jau gali vadintis kosmine valstybe. Atrodo, tiek mažai reikia: išdrįsti, o svarbiausia – siekti žvaigždžių. Svarbiausia pradėti, nebijoti ir išdrįsti. Toks simboliškas žingsnis – pirmi žodžiai, pirma nuotrauka. Gal joje tikrai daug nepamatysime arba nemokėsime pamatyti, bet tai tie žingsniai, kurie apmąsto save, veda kaip pionieriai į kitus pasiekimus,“ – sakė Prezidentė D. Grybauskaitė. Kovo 22 dieną šis palydovas ištransliavo į kosmosą Prezidentės sveikinimą „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“.

Šiuo metu „LituanicaSAT-1“ skrieja elipsine orbita, kurios aukštis kinta nuo 348 iki 367 km, baterijos temperatūra svyruoja nuo 0 iki +13 laipsnių Celcijaus. Prognozuojama, kad palydovas dar išbus orbitoje iki liepos mėnesio.

Sėkmingai įgyvendinus visus išsikeltus Misijos tikslus, toliau yra renkami palydovo telemetrijos duomenys, atliekami moksliniai tyrimai ir bandomos palydovo galimybės. „Ir toliau dirbame intensyviai, kiekvieną dieną renkame vis naujus duomenis, kurie padeda susidaryti tikresnį vaizdą apie palydovo komponentus, jų būklę ir kas vyksta kosmose. Tikiuosi, kad tokia praktinė informacija labai pravers įgyvendinant kitus kosminius projektus“, – teigia „LituanicaSAT-1“ Misijos vadovas Vytenis Buzas. 

Kosmose šiuo metu skrenda ir dar vienas lietuviškas palydovas – tai Kauno technologijos universiteto sukurtas „LitSat-1“.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT