Raketa startavo iš Plesecko kosmodromo antradienį 08:57 Maskvos laiku. Kosminio aparato dvitonio maketo atsiskyrimas nuo greitinančiojo bloko įvyko 17:57.
Bloko automatika suveikė po to, kai krovinys buvo pakeltas į geostacionarinę orbitą 36 tūkstančių kilometrų aukštyje.
Tad pirmąjį eksperimentinį „Angara-А5“ paleidimą galima laikyti sėkmingai užbaigtu.
Nauja sunkioji raketa
Bloko automatika suveikė po to, kai krovinys buvo pakeltas į geostacionarinę orbitą 36 tūkstančių kilometrų aukštyje.
Pagrindinis „Angaros“ kūrėjas ir gamintojas yra federalinė valstybinė unitarinė įmonė „M.V.Chruničiovo vardo Valstybinis kosminis mokslinis – gamybinis centras".
„Angaros“ šeimoje yra skirtingų klasių raketos nešėjos – nuo lengvųjų iki sunkiųjų, nuo 1,5 iki 35 tonų keliamosos galios.
Ateityje „Angara“ turės pakeisti sunkiuosius „Protonus“, kuriuos daugeliu atžvilgių lenkia.
Visų pirma, jos naudingas krovinys didesnis nei „Protono“.
Tiesa, šis rodiklis priklauso nuo orbitos ir kosmodromo vietos, tačiau bet kokiu atveju, „Protonu“ į pagrindinę orbitą galima pakelti 27 tonas, kai tuo tarpu „Angara“ – 35 t.
„Angara“ prieš „Protoną“
Antra, ji daug mažiau pavojingesnė gamtai. „Angara“ kurui naudoja žibalą, o oksidatorius yra deguonis.
„Protonas“ kaip raketinį kurą naudoja heptilo (dimetilhidrazino) ir oksidatoriaus amilo (diazoto tetroksido) mišinį.
Abi šios medžiagos labai toksiškos ir avarijos atveju smarkiai užteršia dirvą, kurią reikia išvalyti.
Kaip naujosios raketos privalumas minimas ir faktas, kad ji sukurta ir gaminama išskirtinai rusiškose įmonėse.
Tačiau, kaip "RIA Novosti" pareiškė akademikas Aleksandras Železniakovas iš Ciolkovskio vardo Rusijos kosmonautikos akademijos, iš tiesų kol kas atsisakyti užsienietiškos elektronikos nepavyks.
„Nepaisant to, kad „Angaroje“ iki šiol yra nerusiškos gamybos elementų, tai niekaip nepaveiks „Angaros“ misijų. O visiškai pakeisti užsienines detales bus galima ne anksčiau nei po trejų metų, kaip nurodyta importo pakaitų programoje“, – sakė akademikas.
Kosminis „konstruktorius“
Raketa surenkama iš modulių. Tai supaprastina jos gabenimą iš gamyklos į kosmodromą ir leidžia „surinkti“ nešėją, atsižvelgiant į konkrečios programos poreikius.
Raketa surenkama iš universalių raketinių modulių – URM-1 ir URM-2, atitinkamai, pirmos ir antros pakopos.
Gruodžio 23 paleidimo atveju URM-1 yra keturi prie šonų prijungti greitinantys moduliai.
URM-2 – pagrindinė, centrinė raketos dalis. Trečioji pakopa nėra numatyta, tačiau, kaip ir bandomojo skrydžio atveju, „Angara“ į pagrindinę orbitą gali pakelti greitinantį bloką „Briz-m“, kuris iš esmės ir yra trečioji pakopa.
