Jei TKS saugi nuo boikoto, kas dar yra?
Yra dar keletas mažesnio masto veiklų, pavyzdžiui, NASA aeronautiniai bandymai Rusijos vėjo tuneliuose ir rusiškas instrumentas NASA „Curiosity“ roveryje, sako Scottas Pace'as, Kosmoso politikos instituto Vašingtone direktorius.
Šis instrumentas – Dinaminis neutronų albedo – ieško vandens ženklų iki pusmetrio gylio po žeme. Neaišku, koks šio ir panašių projektų statusas, kadangi oficialus leidžiamų veiklų sąrašas nepaskelbtas. Aiški išimtis iš politikos pokyčių yra tik TKS. Balandžio 3 dieną vykusioje spaudos konferencijoje, Baltųjų rūmų spaudos sekretorius Jay Carney pabrėžė, kad dėl daugelio veiklų bus sprendžiama atskirai.
Ar toks boikotas kada gali būti praplėstas ir apimti TKS?
Tai labai mažai tikėtina, sako Marcia Smith, politikos analizės firmos iš Arlingtono Virdžinijoje direktorė, nes tai reikštų pastangų pabaigą. Abi šalys remiasi viena kita, kad išlaikytų stoties veikimą, ir NASA neturi išteklių, kad galėtų išlaikyti ją viena. „Jei nuspręstume sustabdyti veiklą TKS, manau, ją reikėtų užkonservuoti“, – svarsto ji.
Ar kas panašaus yra nutikę anksčiau?
Praeitos savaitės pranešimas nėra pirmas kartas, kai politinė įtampa tarp dviejų valstybių sutrikdė veiklą kosmose. Devinto dešimtmečio pradžioje JAV nusprendė neatnaujinti jungtinės misijos į sovietinę kosminę stotį „Saliut“, kai sovietų veikiama Lenkijos komunistinė vyriausybė paskelbė karo padėtį. O dėl tarptautinio nesutarimo NASA jau keletą metų negali dirbti su Kinija.
Kodėl NASA tai darė?
Ji nedarė. „Išties svarbu pabrėžti, kad šį sprendimą priėmė ne NASA. Juos priima vyriausybės,“ – dėsto Smithas. Politikos pokytis buvo dalis didesnės direktyvos, kurią Baltieji rūmai išsiuntinėjo kitoms federalinėms agentūroms, pavyzdžiui, Valstybės departamentui. Galų gale, bet koks visuomenės susidomėjimas NASA pokyčiais gali pasakyti daugiau apie tai, ką manome apie kosmosą, nei apie tai, kas nutiks ten ateinančiomis dienomis, sako Pace'as. „Reakcija rodo, kad kosmosas žmonėms tebėra svarbus kaip simbolis“, – sako jis.
