X 2,7 galios žybsnis aktyviajame regione A.R.2339 įvyko 1:11 val. Lietuvos laiku. Po žybsnio į kosminę erdvę Saulė paleido ir galingą vainikinės medžiagos užtaisą (plazmos pliūpsnį). Laimė, žybsnį ir pliūpsnį paleidusi Saulės dėmė kol kas tik atsisuka į Žemės pusę, tad didžioji dalis didelės energijos dalelių praskries pro Žemę, nesukeldama rimtų geomagnetinių neramumų.
Laimė, žybsnį ir pliūpsnį paleidusi Saulės dėmė kol kas tik atsisuka į Žemės pusę, tad didžioji dalis didelės energijos dalelių praskries pro Žemę
Tiesa, gegužės 6 ir 7 d. geomagnetiniai procesai Žemės magnetiniame lauke suintensyvės (NOAA kP indeksas pakils iki vidutinio (geltona spalva) ir sieks 4 balus). Palyginimui, kovo mėnesį Lietuvoje matytų šiaurės pašvaisčių naktimis kP indeksas buvo šoktelėjęs ypač aukštai ir pasiekęs net 8 balus. Nesant geogmagnetinių neramumų, kP indeksas svyruoja nuo 0 iki 2.
Vis dėlto nerimą kelia tai, jog galingiausios X kategorijos šūvį su plazmos siutiniu paleidusi saulės dėmė A.R.2339 artimiausią savaitę suksis tiesiai į Žemę, tad mūsų planetos magnetosfera artimiausiomis dienomis gali sulaukti ir rimtų geomagnetinių neramumų. Juolab, kad Saulė be X kategorijos žybsnio generavo net 4 vidutinės M kategorijos žybsnius – visi jie įvyko 24 val. laikotarpyje, dauguma jų paleisti iš tos pačios A.R.2339 dėmės.
Saulės dėmė A.R.2339 yra senoji A.R. 2322 dėmė, apsukusi ratą Saulės disku ir į Žemę atsigręžianti dar kartą.
Saulę stebinčios svetainės Solarham.com duomenimis, artimiausiu metu vidutinės M galios žybsnio tikimybė vertinama 50 proc., galingiausio X kategorijos šūvio tikimybė – 5 procentai.
