Raketa nešėja „Proton“ startavo kaip planuota 9 val. 31 min. Grinvičo (11 val. 31 min. Lietuvos) laiku, pranešė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas.
Misija „ExoMars 2016“, suplanuota Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Rusijos „Roskosmos“, yra pirmasis iš dviejų etapų Marso tyrimo projekte, kuriame bus mėginama atsakyti į klausimus apie gyvybės egzistavimo tikimybę Raudonojoje planetoje.
„Roskosmos“ nurodė, kad startas buvo „sėkmingas“.
Pasak ESA, šio projekto tikslas – nustatyti, ar Marsas yra „gyvas“.
Palydovas „Trace Gas Orbiter“ (TGO), kuriame sumontuoti jautrūs prietaisai mažiems dujų kiekiams aptikti, turėtų atskristi prie Raudonosios planetos spalį, sukoręs 496 mln. kilometrų.
TGO fotografuos Marsą ir analizuos jo atmosferos sudėtį, o praėjus kelioms dienoms nuo šio darbo pradžios paleis savo nešamą zondą „Schiaparelli“, kuris nusileis ant planetos paviršiaus.
Planuota, kad per antrąjį šio projekto etapą 2018 metais į Raudonąją planetą bus pasiųstas marsaeigis, bet ta misija tikriausiai bus atidėta dėl finansinių priežasčių.
Vienas iš svarbiausių „ExoMars 2016“ uždavinių – ieškoti metano, kuris Žemėje yra daugiausiai mikroorganizmų gyvybinės veiklos produktas. Šių dujų pėdsakų Marse buvo aptikta per ankstesnes misijas.
„TGO bus tarsi didelė nosis kosmose“, – sakė projekto „ExoMars“ mokslininkas Jorge Vago (Chorchė Vagas).
Pasak ESA, metanas įprastomis sąlygomis per kelis šimtmečius yra suardomas ultravioletinių spindulių, todėl tikėtina, kad Marse rastos dujos „tikriausiai tebesigamina mūsų dienomis“.
TGO analizuos metano paplitimą Marso atmosferoje nuodugniau negu per bet kurią ankstesnę misiją, stengiantis nustatyti šių dujų tikėtiną kilmę, aiškino ESA.
„Schiaparelli“, pavadintas XIX a. italų astronomo Giovanni Schiaparelli (Džovanio Skjaparelio) vardu, nutūps Marso paviršiuje, naudodamas iki šiol dar niekada neišbandytą nusileidimo sistemą, ir kelias dienas rinks duomenis apie Raudonosios planetos klimatą, įskaitant sezonines dulkių audras. Ši informacija būtų naudinga vėlesnei marsaeigio misijai.
Kosmoso tyrimai – viena iš nedaugelio sričių, kur Maskvos ir Vakarų bendradarbiavimas per daug nenukentėjo dėl geopolitinės įtampos, susijusios su krizėmis Ukrainoje ir Sirijoje.
