Tokių reiškinių metu dalis žvaigždės liekanų išskrieja į kosmosą labai dideliu greičiu, o dalis patenka į juodąją skylę. Reiškiniai sukelia rentgeno spindulių pliūpsnius, kurie gali tęstis ilgus metus, rašo dailymail.co.uk.
Po šio rentgeno spindulių pliūpsnio šviesos kiekis mažėja, kai žvaigždės medžiaga krenta už įvykių horizonto – taško, iš kurio niekas, netgi šviesa, negali ištrūkti.
Kartais dujos aplink juodąją skylę ima suktis spiralės forma. Tačiau šis procesas, kurio metu sukuriamas vadinamasis akrecijos diskas, mokslininkas vis dar lieka neaiškus.
Stebėdami žvaigždės naikinimą, astronomų vadinamą ASASSN-14li, mokslininkai gebėjo matyti akrecijos disko formavimąsi. Tai leido nustatyti skirtingo ilgio rentgeno spindulių bangos ir jų intensyvumo pokyčiai.
Astronomai nustatė, kad didžioji dalis medžiagos yra labai arti žvaigždės. Tačiau mokslininkams taip pat labai svarbu sužinoti, kas nutinka medžiagai, kuri nepatenka už įvykių horizonto ribų.
Rentgeno spindulių duomenys leidžia spėti, kad aplink juodąją skylę yra ir intensyvūs vėjai, kurie tolyn nuneša žvaigždžių dujas.
