Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vos už 200 šviesmečių nuo Saulės sistemos atrasta identiška Žemės masei dujinė planeta

Egzoplaneta
NASA iliustr. / Egzoplaneta
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nors kosminis teleskopas „Kepler“ planetų nebeieško jau beveik metus, jo sukauptuose duomenyse astronomai aptinka stulbinamų atradimų.

Naujasis atradimas byloja, kad dujinės planetos ne visada būna Jupiterio, Saturno dydžio ar dar didesni milžinai. Kosminio teleskopo „Kepler“ duomenys rodo, kad dujinės planetos gali būti ir Žemės dydžio. Kaip tik apie tokį atradimą 223-iajame Amerikos astronomų draugijos suvažiavime paskelbė Harvardo-Smitsono astrofizikos centro tyrėjai. Dujinio „nykštuko“ vardas – KOI-314c.

„Gal ta planeta pasižymi tokia pat mase, kaip ir Žemė, bet ji toli gražu nėra tokia pat, kaip Žemė, – pareiškė tyrimo autorius Davidas Kippingas. – Tai įrodo, kad tarp uolingų pasaulių (kaip mūsų Žemė) ir „puresnių“ planetų (vandens pasauliai ar dujų gigantai) aiškios skiriamosios ribos nėra.“

Ironiška, tačiau kosminė observatorija „Kepler“ dujinį „nykštuką“ atrado dairydamasi egzomėnulių. KOI-314c buvo pastebėtas slenkantis vos už 200 šviesmečių esančios raudonosios nykštukės disko paviršiumi. Paprastai „Kepler“ planetų ieško maždaug 3 tūkst. šviesmečių atstumu.

D.Kippingas tyrimo metu taikė tranzito laiko variacijų metodą (angl. – transit timing variations; TTV). Tyrimo metu buvo stebimos dvi iš trijų aplink žvaigždę KOI-314 besisukančių egzoplanetų. Abiejų skersmuo maždaug 60 proc. didesnis už Žemės, tačiau jų masės smarkiai skyrėsi. KOI-314b yra tankus, uolinis pasaulis, kurio masė Žemės masę viršija 4 kartus. O štai KOI-314c – lengvesnė planeta, kurios masė identiška Žemės masei. Tiesa, jo atmosfera labai tanki ir „puri“ – tokias turi Uranas ar Neptūnas. 

Beje, aiškėja, kad keistasis dujinis „nykštukas“ ne tik mažas, bet ir... karštas. Aplink gimtąją savo žvaigždę KOI-314c apskrieja per 23 paras, o temperatūra planetoje siekia apie +104 ºC . Skysto būvio vandeniui, taigi, ir gyvybei – per karšta.

D.Kippingo vadovaujamas planetologų kolektyvas pastebėjo, kad KOI-314c yra tik 30 proc. tankesnis už vandenį, o tai leidžia iškelti prielaidą, kad šis dangaus kūnas gaubiamas labai solidžios, storos atmosferos – jos storis gali siekti net ir pusę tūkstančio kilometrų. Tikėtina, kad atmosfera sudaryta iš vandenilio ir helio.

Manoma, kad KOI-314c galėjo būti „mini-neptūnų“ tipo dujinė egzoplaneta, tačiau per tam tikrą laiką neteko didelės dalies savosios atmosferos – ją galėjo „nupūsti“ labai arti esančios gimtosios žvaigždės spinduliuotė.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT