Zondas „Rosetta“ baigia 12 metų trukusią misiją – sudegs atsitrenkęs į kometą

Penktadienį Europos kosmoso agentūra (ESA) turėtų įspūdingai baigti 12 metų trunkančią kometos tyrinėjimų misiją, kurią atlieka kosminis zondas, pavadintas „Rosetta“. Daugybę vertingos informacijos surinkęs zondas krenta ant kometos paviršiaus ir prieš suduždamas turėtų atsiųsti pačių geriausių jos paviršiaus nuotraukų.
Kosminio zondo „Rosetta“ lydima kometa
Kosminio zondo „Rosetta“ lydima kometa / „Scanpix“/AP nuotr.

1,5 mlrd. eurų kainuojanti „Rosettos“ programa, turbūt – viena įspūdingiausių net tik ESA istorijoje, bet ir per visus žmonijos kosmoso tyrinėjimus. Europiečiams pavyko sėkmingai nuskraidinti kosminį zondą prie „67P“ kometos, tada – pradėti skrieti aplink ją, lydint jos kelią saulės link ir net gi nutupdyti ant kometos paviršiaus tiriamąjį zondą.

Nors tai ne visai pavyko, bet zondas „Fila“ veikė ir siuntė duomenis net 60 valandų. Dabar kometą lydinti „Rosetta“ jau tolsta nuo saulės ir, nenorėdami prarasti aparato kontrolės dėl silpnėjančio saulės energijos srauto, ESA mokslininkai nusprendė skirti „Rosettai“ paskutinį uždavinį – zondas turės lėtai nusileisti ant konkrečios kometos vietos visą laiką fotografuodamas ir imdamas dujų pavyzdžius.

„Mes specialiai leidžiamės šiame regione, nes ten yra didelių duobių – 100 metrų skersmens ertmių kometos paviršiuje – ir tai svarbu norint suprasti, kaip kometa veikia. Mums turėtų pavykti pažiūrėti į šiuos darinius iš šono ir pamatyti, iš ko kometa sudaryta. Taigi tai turėtų būti fantastinė duomenų aukso gysla“, – pasakoja ESA projektų vadovas Mattas Tayloras.

Būtent iš šių ertmių kometai priartėjus prie saulės tryško dujų ir dulkių srautai. Vienas pagrindinių „Rosettos“ misijos tikslų buvo patikrinti teoriją, kad vanduo žemėje atsirado nuo susidūrimų su ledu padengtomis kometomis.

„Manau, kad ne kometos buvo pagrindiniu vandens šaltiniu Žemei, bent jau taip rodo „Rosettos“ tyrimai, bet tai nereiškia, kad kometos, tokios kaip ši (ją dengia organiniai junginiai, tarp jų – ir tokios amino rūgštys, kaip glicinas), negalėjo atnešti šių svarbių medžiagų į Žemę“, – pasakoja M. Tayloras.

Organinių junginių atradimas tokio tipo kometoje buvo tikrai netikėtas. „Rosettos“ misija suteikė daugybę informacijos, kuri bus analizuojama dar daug metų, ir tai turėtų padėti išsiaiškinti, kokį iš tikrųjų vaidmenį Žemės ir gyvybės Žemėje susiformavimui padarė šios itin senos kosmoso klajūnės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius