Praėjusį penktadienį iki kelionės tikslo zondui „Rosetta“ buvo likę mažiau nei 1200 kilometrų. Atstumas tarp zondo ir kometos mažėja sulig kiekvienu suartėjimu – vis didesnį greitį išvystantis robotizuotas zondas artėja prie kometos, nors aplink Saulę skrieja net 55 tūkst. km/val. greičiu. Poryt „Rosetta“ pasieks ledo ir dulkių luistą bei pradės aplink jį skrieti orbita.
Įdomu ir tai, kad šių metų lapkritį nuo „Rosettos“ atsiskirs nusileidimo aparatas „Philae“. Jis turėtų tapti pirmuoju žmonijos sukurtu kosminiu aparatu, kuris nusileis ant kometos paviršiaus.
Naujausia dvigalvės Čuriumovo-Gerasimenkos kometos nuotrauka didelės raiškos kamera daryta praėjusį ketvirtadienį. Tada zondą nuo kometos skyrė 1 327 km. Kaip matyti nuotraukoje, kometą sudaro du dideli susijungę fragmentai. Beje, šiuo metu zondas nuo kometos nutolęs vos kelis šimtus kilometrų.
„Rosetta“ rugpjūčio 6 d. bus už 100 km nuo kometos paviršiaus. Tai ir bus zondo orbitos aukštis. Čuriumovo-Gerasimenkos kometos skersmuo yra apie 4 kilometrai. Kometa aplink savo ašį apsisuka per 12,4 valandos. Zondas kometą tyrinės mažiausiai 17 mėnesių.
Įdomu ir tai, kad šių metų lapkritį nuo „Rosettos“ atsiskirs nusileidimo aparatas „Philae“. Jis turėtų tapti pirmuoju žmonijos sukurtu kosminiu aparatu, kuris nusileis ant kometos paviršiaus. Aparatas į kometos branduolį paleis harpūnus, kurie taps savotiškais nusileidimo inkarais. Tada jos paviršių pasieks ir „Philae“.
Darmstade (Vokietija) dirbantis 1,3 mlrd. eurų vertinamos misijos mokslinis personalas jau spėjo nustatyti, kad kometos paviršiuje – stebinamai šilta. Užfiksuota +70°C temperatūra, o tai yra 20°С-30°С daugiau nei buvo tikėtasi. Tai reiškia, kad kometos paviršiuje yra per karšta, kad ten būtų ledo. Vadinasi, ledinį kometos branduolį dengia tamsus dulkių kevalas, spėja ESA specialistai.
Čuriumovo-Gerasimenkos kometa yra trumpojo periodo kometa, kuri šiuo metu yra už 555 mln. km nuo Saulės, tarp Marso ir Jupiterio orbitų. Palyginimui, Žemę nuo Saulės skiria apie 149 mln. km. Kometa aplink Saulę apskrieja per 6,5 metų. Tolimiausiame savo elipsinės orbitos taške kometa atsiduria už Jupiterio orbitos, artimiausiame – tarp Žemės ir Marso.
„Rosetta“ į kometą iškeliavo 2004 m. kovą. 10 metų keliaudamas zondas aplink Saulę apskriejo 5 kartus, taip pat 3 kartus priartėjo prie Žemės ir įgavo didesnį pagreitį. Didžiąją dalį kelionės zondas „miegojo“: aparatūrą po rekordinės 957 parų hibernacijos misiją aptarnaujantis personalas įjungė šių metų sausį.
