Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Anglijos lietuvės Solveigos Pakštaitės išradimas gali atkeliauti į kiekvieno anglo namus

Norėdami patikrinti pieno ar mėsos produktų šviežumą, negalime apsieiti be ant gaminio pakuotės nurodytų galiojimo terminų, kurie ne visada tikslūs – priklausomai nuo laikymo sąlygų, produktai gali galioti ir trumpiau, ir ilgiau. Prestižinę Jameso Dysono premiją Anglijoje laimėjusi lietuvė sukūrė „Bump Mark“ – išradimą, kuris maisto būklę nurodo tiksliau ir paprasčiau. Kai pakuotėje esantis maistas sugenda, ant jos atsiranda iškilimas.
Sovleiga Pakštaitė ir jos išradimas „Bump Mark“ pateko į Jameso Dysono konkurso finalą
Solveiga Pakštaitė ir jos išradimas „Bump Mark“ pateko į Jameso Dysono konkurso finalą / Asmeninio archyvo nuotr.

Anglijos Burnelio universitete pramoginį dizainą ir technologijas baigusi 22 metų S.Pakštaitė sako, kad, nors išradimas iki galo neišbaigtas, juo jau domisi gausybė bendrovių, o taip pat ir Anglijos žiniasklaida – apie jos laimėjimą pranešė didžiausi Anglijos naujienų kanalai.

Paprastas būdas įvertinti maisto būklę

Asmeninio archyvo nuotr./Solveiga Pakštaitė laboratorijoje
Asmeninio archyvo nuotr./Solveiga Pakštaitė laboratorijoje


Kaip gi veikia „Bump Mark“? Kad sužinotumėte, ar maistas sveikas, reikia pirštu perbraukti per specialią vietą pakuotės paviršiuje – jei pakuotėje esantis maistas šviežias, etiketė bus lygi, o jei maistas sugedęs, ant pakuotės bus iškilimas. Jei maistas tik pradėjęs gesti, iškilimas bus nedidelis ir pats žmogus turės nuspręsti, ar maistą valgyti, ar ne. Nuo žodžio iškilimas (angl. bump) ir kilo jos išradimo pavadinimas.

Idėjos paslaptis – į gaminių pakuotę įdedama želatina. Mat ji sensta tokiu pat greičiu, kaip ir daugelis baltyminės kilmės produktų ir gali padėti tiksliai parodyti, kokio šviežumo maistas guli pakuotėje.

„Mano tikslas buvo sukurti būdą, kuris produktų maisto šviežumą leistų sužinoti akliesiems, dėl to ir sukūriau apčiuopiamą etiketę, – pasakojo mergina. – Išradimui panaudoti želatiną sugalvojau todėl, kad ši medžiaga turi įdomių savybių (keičiasi iš skystos būsenos į kietą ir atvirkščiai). Labai ilgai bandžiau daug būdų ir niekas nesisekė. Bet užsispyriau ir galiausiai sugalvojau panaudoti medžiagos sluoksnius.“

Lietuvė laimėjo Jameso Dysono labdaros organizacijos konkursą Anglijoje ir gavo 2 tūkst. svarų prizą. Ji pateko į finalinį etapą, kuriame kuriame varžysis po vieną nugalėtoją iš 18 valstybių ir dar keli antrų ar trečių vietų laimėtojai. Nugalėtojas gaus 30 tūkst. svarų.

Investuotojai kreipiasi patys

Laimėjimas šiame konkurse S.Pakštaitei padėjo ir ieškant investuotojų, kurių pastaruoju metu gerokai padaugėjo.

„Ieškau investuotojų, bet to ne visai galima pavadinti ieškojimu – kol kas visos bendrovės pačios eina pas mane, – šypteli S.Pakštaitė. – Prieš tai kalbėjau su keturiom įmonėm, o kai laimėjau konkursą, jų dar padaugėjo. Man svarbu ne vien bendrovės vardas, o ar ji turi laboratoriją ir ar norės vystyti produktą ateityje. Manau, produktas iki galo neišbaigtas.“

Mergina norėtų patobulinti „Bump Mark“, kad išradimas dar tiksliau parodytų maisto gedimo lygį, o taip pat sugalvoti ir naują želatinos gaminimo formulę, mat želatina – gyvulinės kilmės baltyminių dalių mišinys, o Anglijoje yra daug vegetarų, kurie visiškai nevalgo gyvulinės kilmės produktų. Todėl mergina nori želatiną pagaminti panaudodama cukrų ir kitas medžiagas.

Asmeninio archyvo nuotr./Lietuvės išradimas Bump Mark
Asmeninio archyvo nuotr./Lietuvės išradimas Bump Mark

S.Pakštaitė yra padavusi prašymą patentuoti „Bump Mark“ ir yra įsitikinusi, kad prašymas bus patenkintas – iki šiol niekam nepavyko sukurti tokio produkto. Nors bandymų buvo.

Pasak jos, ir Škotijoje yra bendrovė, sukūrusi etiketę, kuri, priklausomai nuo maisto būklės, oksiduojasi ir keičia spalvą, tačiau trūkumas tas, kad žmogus jau gali parsinešti sugedusį produktą į namus, o lietuvės išradimas veikia nuo to momento, kai maistas įpakuojamas.

Į Lietuvą sugrįžtų

Išgirdusi, kad kažkas kalba lietuviškai, negalvoju, jog mes turime būti draugais. Ne dėl to, kad man jie nepatiktų, bet mes turime turėti kažką bendro ir bendrauti ne vien dėl to, kad esame lietuviai, – atviravo S.Pakštaitė

S. Pakštaitė niekada Lietuvoje ir negyveno – mergina gimė Norvegijoje kompiuterių mokslininkų šeimoje, o kai jai buvo penkeri, šeimyna persikėlė gyventi į Angliją, kur tebegyvena iki šiol.

Tačiau kiekvieną vasarą ji atvyksta į Lietuvą aplankyti giminių ir sako neatmetanti galimybės kada nors čia grįžti visam laikui. Svarbiausia, kad būtų geros darbo sąlygos.

„Labai noriu kurti dizainą su žmonėmis, o ne tik jiems. Reikia žinoti, kam kuri produktą, kas jiems svarbu. Aš nuolat kalbėjausi su aklaisiais ir rodžiau jiems savo produkto prototipą. Skrisčiau ir į kitą pasaulio kraštą, jei būtų tokios idealios darbo sąlygos. O jeigu toks darbas būtų siūlomas Lietuvoje, tuomet dar geriau“, – sakė mergina.

Paklausta, ar jos bendraminčių rate daug lietuvių, mergina atsakė su jais pabendraujanti, tačiau pirmiausiai draugus besirenkanti pagal pomėgius, o ne pagal tautybę.

„Išgirdusi, kad kažkas kalba lietuviškai, negalvoju, jog mes turime būti draugais. Ne dėl to, kad man jie nepatiktų, bet mes turime turėti kažką bendro ir bendrauti ne vien dėl to, kad esame lietuviai, – atviravo S.Pakštaitė. – Man keista, kad Anglijoje lietuviai bendrauja vien su lietuviais, kai čia tiek daug kitų įdomių žmonių.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius