Kažkada ketvirtu pagal dydį ežeru pasaulyje buvusi Aralo jūra mažėja nuo septintojo dešimtmečio, tačiau pastaruosius 15 metų šis procesas vyksta itin sparčiai.
Aralo jūra dabar yra vos dešimtadalis to, kas buvo prieš pora dešimtmečių. Mokslininkai pateikia gąsdinančius skaičius – kasmet ji nusenka apie 80 cm.
Aralo jūra dabar yra vos dešimtadalis to, kas buvo prieš porą dešimtmečių. Mokslininkai pateikia gąsdinančius skaičius – kasmet ji nusenka apie 80 cm.
Vakarų Mičigano universiteto mokslininkas Philipas Micklinas NASA sakė, kad pirmą kartą pastebėta, jog rytinė ežero dalis – visiškai išdžiūvusi.
Įvardijamos dvi ežero nykimo priežastys. Pirmoji – sausros 2005–2009 metais. Antroji – Kazachstano 2005 m. pastatyta užtvanka, kuri saugo vandens išteklius šiaurinėje ežero dalyje, tad pietinė senka.
„CBS News“ rašo, kad kaltę dėl Aralo jūros sekimo galima versti Sovietų Sąjungai, nes nuo septintojo dešimtmečio ji nukreipinėjo ežero vandenis aplinkinių vietovių drėkinimui – Kazachstano, Uzbekistano ir Turkmėnijos dykumas vertė dirbama žeme.
Aralo jūros nusekimas jau turi milžiniškų pasekmių vietos žvejams. Be to, druskingas smėlis ir dulkės, kylantys iš atsivėrusio dugno, jau sukėlė nemažai kvėpavimo takų ligų aplinkiniams, daro milžinišką žalą derliui.
NASA taip pat teigia, kad vandens praradimas daro įtaką ir klimato pokyčiams – žiemos tampa šaltesnės, vasaros – karštesnės ir sausesnės.
Skaičiuojama, kad Aralo jūros atgaivinimui reikia apie 16 mlrd. JAV dolerių (apie 44 mlrd. litų) – tokios sumos nė viena Centrinės Azijos valstybė negali sau leisti. Tad panašu, kad kadaise vienas didžiausių ir gražiausių ežerų Azijoje liks krateriu.
