Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Atogrąžų miškuose atrasti „šviečiantys kirminai“

Naktį šviečianti lerva
Youtube/PeruNature.com nuotr. / Naktį šviečianti lerva
Šaltinis: Technologijos.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Peru atogrąžų miškų dirvožemyje netikėtai aptikti iki šiol neregėti švytintys kirminai. Manoma, kad keistieji, šviesą skleidžiantys bestuburiai yra lervų stadijoje, tačiau į kokios rūšies vabalą jie išsivystys – dar nenustatyta.

Gali būti, kad savo fosforescencines savybes padaras naudoja musių, skruzdžių ar kitų smulkių gyvių prisiviliojimui. Tokiu būdu, nieko neįtariantys vabzdžiai „atskrenda tiesiai į kirmino nasrus, kurie uždaro ir auką suvirškina“, – pasakoja entomologas Aaronas Pomerancas, dirbantis ekspedicijų į atogrąžas bendrovėje „Refugio Amazonas“ netoli Tambopata tyrimų centro Peru.

Švytintis kirminas gyvena po žeme, tačiau grobio maistui ieško iškišęs savo nasrus į paviršių.

Šviesulys žemėje

Šie vabalai pasižymi keistokais sugebėjimais – jie gali iš aukštelninkos padėties pašokti į viršų, ore apsiversti ir krisdami atsistoti ant kojų.

Žėmėje nedidelį žiburėlį pirmasis įžvelgė gamtos fotografas Jeffas Cremeras. Tuo metu jis dirbo Peru džiunglėse. Atidžiau apžiūrėjęs vietovę jis pastebėjo keletą dešimčių tokių pat šviesulių. Paaiškėjo, kad tai 1,2 cm ilgio kirmėlės, kurios naktį švyti fluorescencine žalia šviesa.

Cremeris apie tai papasakojo entomologams, kurie dirba atogrąžų regione, ir paaiškėjo, kad iki šiol jie nėra matę nieko panašaus.

Mokslininkų komanda nustatė, kad kirminai yra nežinomos rūšies Sprakšių (lot. Elateridae) lervos. Šie vabalai pasižymi keistokais sugebėjimais – jie gali iš aukštelninkos padėties pašokti į viršų, ore apsiversti ir krisdami atsistoti ant kojų. Maža to, jie staigiais judesiais judina prieškrūtinį, taip sukeldami spragsėjimo garsą. Dėl šios savybės jie ir gavo savo vardą. Sprakšiai aptinkami ant įvairiausių augalų ir dirvos paviršiuje. Suaugę vanalai gali misti gėlėmis ir nektaru, bet lervos yra grobuoniškos.

Egzistuoja daugiau nei 10 tūkst. Sprakšių rūšių. Šios keistos mažos būtybės gali būti ir potencialūs Brazilijos raudonvabalių (lot. Pyrophorini) pusbroliai, teigia Pomerancas. Brazilijos raudonvabaliai įsikasa į termitų suneštą tvirtovę, sukurdami naktį šviečiančio bokšto įvaizdį.

Tačiau šiuo atveju nėra visiškai aišku, kaip naujai atrasta rūšis generuoja šviesą. Panašūs padarai pasitelkia cheminę medžiagą, vadinamą liuciferinu, kuri padeda vykti šviesą išskiriančioms cheminės reakcijoms. Raudonvabaliai paprastai švyti ištisą naktį ir net paryškėja, kai plėšrūnas juos paliečia.

Kodėl gyvūnai šviečia?

Bioliuminesceciniai gyvūnai paprastai švyti tam, kad suviliotų grobį arba perspėtų medžiojančius grobuonis, kad juose yra kenksmingų cheminių medžiagų. Tačiau žėrima ir kitais tikslais. Pavyzdžiui, jonvabaliai taip ieško potencialių poravimosi partnerių.

Šiuo metu „Refugio Amazonas“ komanda nėra visiškai tikra, ar atrado naujos rūšies, ar jau žinomo tipo porūšio lervą, tačiau mokslininkai jau susisiekė su ekspertais Brazilijoje, kurie padės tai išsiaiškinti.

Technologijos.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT