-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Dieviškosios dalelės“ atradimas kelia dilemą Nobelio premijų teikėjams

Šių metų liepos 4 dieną mokslininkai paskelbė atradę naują dalelę, kuri gali būti slapusis Higgso bozonas; šis laimėjimas taip pat gali būti laikomas didžiausiu pasiekimu fizikoje per daugiau nei 50 metų.
Higgso bozono egzistavimo įrodymų buvo ieškoma Didžiajame hadronų greitintuve stebint beveik šviesos greičiu skriejančių protonų susidūrimus.
Higgso bozono egzistavimo įrodymų buvo ieškoma Didžiajame hadronų greitintuve stebint beveik šviesos greičiu skriejančių protonų susidūrimus. / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Tačiau jis taip pat kelia galvos skausmą komisijai, kuri antradienį paskelbs Nobelio premijos laureatą fizikos srityje.

Nors Higgso bozono atradimas laikomas istoriniu, kyla klausimas, ar jis nusipelnė šio apdovanojimo?

Jeigu taip, kam jis turėtų būti skirtas?

Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) padarytas atradimas susijęs su didžiulėmis pastangomis atrasti „dieviškąją dalelę“, kuri taip vadinama, nes egzistuoja visur, tačiau tuo pat metu yra itin sunkiai susekama.

Didžiosios Britanijos fiziko Peterio Higgso vardu pavadinta dalelė yra raktas mūsų supratime apie medžiagą, nes ji gali paaiškinti, kodėl dalelės įgyja masę. Kaip teigia teorija, be Higgso bozono Visata, kokią mes ją pažįstame, neegzistuotų.

„Fizikoje tai prilygsta DNR atradimui“, – sako Didžiosios Britanijos fizikos instituto vadovas Peteris Knightas.

Tačiau kol kas niekas nežino, ar liepos 4-ąją padarytas atradimas bus pagerbtas prestižine premija.

„Tai didelis atradimas. Viskas, ką ketinu pasakyti“, – Nobelio fizikos komiteto narys Larsas Brinkas sakė naujienų agentūrai AFP.

Kai kurie Nobelio premijų prognozuotojai laikosi atsargios pozicijos, atsižvelgdami į faktą, kad naujajai dalelei oficialiai dar nesuteiktas Higgso bozono pavadinimas.

Mokslininkai beveik neabejoja radę seniai ieškomą slapukę, nes jos savybės atitinka teorinius apskaičiavimus.

Tačiau šį atradimą dar reikia patvirtint; vadinasi, reikės papildomų bandymų, siekiant nustatyti, kaip naujoji dalelė elgiasi ir reaguoja su kitomis dalelėmis. Iš tiesų egzistuoja nedidelė galimybė, kad atrastas ne Higgso bozonas, nors iš esmes tai būtų dar labiau sukrečiantis atradimas.

Pats P.Higgsas nedvejodamas pripažįsta svarų kitų tyrėjų indėlį šio atradimo teorinėje dalyje.

Iš tikrųjų šeši fizikai, remdamasi vieni kitų darbais, per keturis mėnesius 1964 metais paskelbė virtinę straipsnių apie šią teoriją.

Pirmieji buvo Belgijos mokslininkai – Robertas Broutas, kuris mirė pernai, ir Francois Englertas.

Vėliau prisidėjo P.Higgsas, kuris pirmasis pareiškė, kad tik nauja dalelė galėtų paaiškinti kai kuriuos masės ypatumus.

Vėliau vystant šią teoriją prisidėjo trejetas kitų mokslininkų: amerikiečiai Carlas Richardas Hagenas ir Geraldas Guralnikas bei britas Tomas Kibble'as.

Padėtį dar labiau apsunkina faktas, kad tūkstančiai fizikų dirbo dviejose laboratorijose, nepriklausomai atlikusiose bandymus netoli Ženevos esančius CERN Didžiuoju hadronų greitintuvu (Large Hadron Collider, LHC), tapusius pagrindu naujosios dalelės atradimui.

Taigi, kyla klausimas, ar Nobelio komisija laikys liepą paskelbtą pranešimą pakankamu, net jeigu Higgso bozono atradimas nėra visiškai patvirtintas.

Vėliau tektų nuspręsti, kam atitektų šlovė – teoretikams, eksperimentuotojams, ar vieniems ir kitiems?

Nobelio premija gali būti skirta daugiausiai trims asmenims arba organizacijoms, tačiau ji negali būti skirta po mirties.

P.Higgsui „galiausiai“ bus skirta Nobelio premija, „tačiau ne šiemet, nes įrodymai buvo pateikti vėlokai, ir dar nenustatyta, ar naujai atrasta dalelė yra tikrai Higgso bozonas“, pranašauja Londone įsikūrusio Karaliaus koledžo teorinės fizikos profesorius Johnas Ellisas, kuris taip pat yra CERN tyrėjas.

Tuo tarpu Prancūzijos atominės energetikos komisijos (CEA) fizikas Etienne'as Kleinas teigia, kad bozono atradimas yra idealus pretendentas į Nobelio premiją.

Jis ragina komitetą „surizikuoti“ ir skirti apdovanojimą P.Higgsui, F.Englertui ir CERN.

„Taip pat reikia atsižvelgti, jog Higgsas nėra pirmos jaunystės“ – mokslininkui dabar 83 metai, „ir tai gali būti tam tikras su amžiumi susijęs spaudimas, kuris gali padėti“, aiškino E.Kleinas.

Kita vertus, Briuselyje veikiančio Laisvojo universiteto, kuriame savo tyrimus vykdė R.Broutas ir F.Englertas, rektoriaus pavaduotojas akademinės politikos ir tyrimų reikalams Pierre'as Marage'as įsitikinęs, kad Nobelio premiją būtų geriausiai skirti R.Broutui ir P.Higgsui.

Tačiau koks vaidmuo atitektų CERN?

„Nėra nieko, kas mums trukdytų skirti premiją organizacijai. Tačiau skiriant apdovanojimus moksle tokios tradicijos nebuvo“, – sakė Nobelio fizikos premijos komiteto sekretorius Larsas Bergstroemas (Larsas Bergstriomas).

„Nobelio taikos premija dažnai teikiama organizacijoms. Tačiau mokslo premijoms stengdavomės rasti labiausiai vertus asmenis“, – aiškino jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius