Mokslininkai ištyrė 26 tūkst. metų senumo nuosėdų branduolius, paimtus iš Golfo srovės Kalifornijoje, kad išsiaiškintų, kaip pasikeitė vandenynų galimybės sugerti anglies dvideginį ilgalaikėje perspektyvoje, rašo phys.org.
Jie ištyrė svarbiausius elementus – geležį ir silicį, – esančius mažų jūros organizmų fosilijose, planktone. Planktonas sugeria anglies dvideginį iš atmosferos vandenynų paviršiuje ir gali „įkalinti“ didelius kiekius anglies.
Mokslininkai nustatė, kad tie periodai, kai silicio vandenynuose buvo mažiau, sutapo su aukštesniu klimatu, mažesniais kiekiais geležies atmosferoje ir mažesniu anglies dvideginio kiekiu, kurį įsisavino vandenynų planktonas. Mokslininkai įtarė, kad planktonui anglies dvideginį sugerti padėjo geležis.
Tiesa, šis tyrimas taip pat rodo, kad anglies trūkumas vandenynų paviršiuje gali sumažinti kitų elementų poveikį padedant planktonui sugerti anglį.
Mokslininkai iš Edinburgo universiteto sako, kad jų tyrimas yra pirmasis, kuriame kalbama apie sudėtingas sąsajas tarp geležies ir kitų vandens elementų, kurie prisideda prie anglies dvideginio reguliavimo vandenynuose.
Pasaulio mokslininkai ypatingai daug dėmesio skiria antriniams globalinį atšilimą skatinantiems veiksniams, kaip vandenynuose ar amžino įšalo žemėje esančios metano dujos, kurios šylant klimatui gali patekti į atmosferą ir dar papildyti antropogeninę emisiją.
