Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Globalinio atšilimo poveikis Lietuvai: kopas užlies Baltijos jūra, stiprės audros ir liūtys, iš pietų ateis naujų ligų sukėlėjai

Karklės paplūdimys, Olando kepurė
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr. / Karklės paplūdimys, Olando kepurė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Antarktidoje ir Arktyje tirpstančių ledynų pasekmės jau kurį laiką pastebimos Lietuvoje. Kol kas jos minimalios – palaipsniui kyla jūros lygis, šiltėja žiemos, orai tampa vis sunkiau nuspėjami. Klimatologai tikina, kad klimato kaitos padariniai ateityje bus kur kas didesni.

Pastaraisiais metais vis dažnėjantys Antarktidos ir Arkties regionų tyrimai atspindi mokslininkų susirūpinimą. Dar šią savaitę NASA mokslininkai įspėjo, kad Antarktidos ledynų tirpimas yra negrįžtamas ir nesibaigiantis procesas, o kovo pabaigoje pristatytoje Jungtinių Tautų klimato kaitos ataskaitoje padaryta išvada – klimato kaitos poveikis pasauliui bus drastiškas, ir jį pajus visi. Ne išimtis – ir Lietuva.

Baltijos jūra nuplaus smėlį

Klimato kaitos komisijos ataskaitoje prognozuojama, kad per XXI a. vandenyno lygis gali pakilti apie 30–60 centimetrų.

Vienas ilgalaikių globalinio atšilimo padarinių yra jūros lygio kilimas. Klimato kaitos komisijos ataskaitoje prognozuojama, kad per XXI a. vandenyno lygis gali pakilti apie 30-60 centimetrų.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologijos skyriaus specialisto Justino Kilpio, per pastaruosius metus jūros lygis Lietuvoje pakilo 14-16 centimetrų.

„Lietuvoje jūros lygio kilimas per 50 ar 60 metų nebuvo labai pastebimas. Mūsų krantai yra gana statūs, dėl to neturime didelių problemų“, – sakė J. Kilpys.

Kalbėdamas apie tai, kokie Lietuvos regionai pajaustų vandens lygio pakilimą pirmiausiai, hidrometeorologas įvardino Nemuno deltos ir Kuršių marių vietovių gyventojus. Pakilus Nemuno deltos vandeniui, kur yra mažas nuolydis, vanduo negali nutekėti, taigi didėja ir potvynių pavojus.

„Tačiau, iš kitos pusės, dėl to, kad žiemos tampa šiltesnės, bus mažiau sniego ir potvyniai gali būti mažesni, taigi koks bus galutinis efektas, neaišku“, – kalbėjo J.Kilpys.

Wikimedia.org nuotr./Lietuvos pajūris: Juodkrantė – ten, kur ošia pušys, kvepia rūkytas karšis ir klykia kormoranai
Wikimedia.org nuotr./Juodkrantė

Vėjai, škvalas ir liūtys

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis atkreipė dėmesį, kad Antarktidos ledynų tirpimas anaiptol nėra pagrindinė vandens lygio kilimo priežastis.

„Vandenynų lygis kyla dėl terminio vandens plėtimosi. Kaip ir kiekvienas kūnas, vandenynas šildamas plečiasi. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitos duomenimis, temperatūra vandenynuose šyla, ji yra pakilusi 750 m vandenyno sluoksnyje“, – sakė A.Bukantis.

Vasaros mėnesių temperatūra Lietuvoje per artimiausius 30–40 m. pakils 2–2,5 laipsnio

Pasak pašnekovo, didžiausias neigiamas vandenyno kilimo poveikis pasireiškia ne dėl ledynų tirpimo, o dėl trumpalaikių ekstremalių reiškinių. Pavyzdžiui, dėl vėjų vandenyno lygis gali pakilti metrą ar daugiau. Prie to pridėjus bendrą vandenyno lygio kilimą, gyventojus gali užlieti potvyniai ar susidaryti kiti ekstremalūs reiškiniai.

Tokių reiškinių, remiantis klimato kaitos poveikio prognozėmis, ateityje matysime dar daugiau.

„Lietuvoje temperatūra labiausiai kils sausio, vasario, kovo ir gruodžio mėnesiais. Vasaros mėnesių temperatūra taip pat labai neatsiliks – ji per artimiausius 30–40 m. pakils 2–2,5 laipsnio, – vardino A.Bukantis. – Toliau daugės tokių reiškinių kaip škvalas, stiprūs vėjai, pavasarinės ir rudeninės šalnos, stiprios liūtys. “

Karolio Kavolėlio/ BFL nuotr. /Karštis ir kaitra
Karolio Kavolėlio/ BFL nuotr. /Karštis ir kaitra

Blogasis džinas

Manoma, kad įšalo žemėje esantis šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido kiekis yra toks pats, kaip ir šiuo metu atmosferoje.

Pasaulio mokslininkai perspėja ir apie reiškinius, kurie globalinį atšilimą gali dar gerokai sustiprinti. Bene didžiausią riziką tam kelia Sibire susikaupusių metano dujų kiekis, taip pat užšalusios pavojingų virusų DNR sekos, tarp jų – ir maro bakterijų, kurios, pakilus temperatūrai Sibire, galėtų būti „išlaisvintos“ iš Žemės.

Manoma, kad įšalo žemėje esantis šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido kiekis yra toks pats, kaip ir šiuo metu atmosferoje.

„Tirpstant amžinajam įšalui, atitirpsta platesni dirvožemio sluoksniai, iš jų išsiskiria ir metano dujos, anglies dvideginio dujos, kurios papildo antropogeninę emisiją. Tai priskiriama prie atšilimo tempus sustiprinančių antrinių efektų, – aiškino A.Bukantis. – Metano dujos išsiskiria ir šiaurinėse jūrose iš dugno ir didina šiltnamio dujų koncentraciją. Tie antriniai procesai sulaukia ypatingo mokslininkų dėmesio.“

J.Kilpys svarstė, kad šylant temperatūrai didės ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija ar su pavojingais virusais susijusios rizikos – ilgainiui į mūsų kraštus gali atkeliauti ir Pietinių valstybių ligos.

Ilgainiui į mūsų kraštus gali atkeliauti ir pietinių valstybių ligos

„Dabar matome, kad viso ligos juda į Šiaurę. Ir maliariniai uodai jau išgyvena šiltesnėse temperatūrose. Reikia bijoti ne tik galimų ligų iš Sibiro, bet ir tų, kurios egzistuoja Pietuose. Jos juda į Šiaurę“, – sako J.Kilpys.

Domitės mokslo ir informacinių technologijų naujienomis? Prisijunkite prie Mokslas.IT socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Twitter“. Patirkite netikėtų atradimų!

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT