-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Kaip penktadaliu sumažinti globalinį atšilimą?

Mėsos industrija yra vienas labiausiai prie globalinio atšilimo prisidedančių veiksnių, ji tiesiogiai ar netiesiogiai atsakinga už 14, 5 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, o pasaulinis mėsos suvartojimas vis auga. Kai skurdžiose šalyse žmonės pradeda gyventi geriau, jie pradeda pirkti daugiau mėsos. Didėjant gyventojų populiacijai mėsos suvartojimo padariniai globaliniam atšilimui gali būti katastrofiški.
Kepsnys ant grotelių
Kepsnys ant grotelių / Fotolia nuotr.

Tinklalapio slate.com redaktorė Lv. Anderson, remdamasi 2009 m. darytu Nyderlandų aplinkos vertinimo agentūros tyrimu, svarsto, kokį poveikį globaliniam atšilimui galėtų padaryti globalus veganizmas.

Mokslininkai paskaičiavo, kad atsisakius mėsos ir gyvulinės kilmės produktų, žemės ūkio sukeliamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėtų 17 proc., metano – 24 proc., o azoto suboksido – 21 proc. iki 2050 metų.

Dabar gyvūnų svorio augimą ir ligų prevenciją skatinančių antibiotikų kūrimas yra vienas pagrindinių antibiotikų kūrimo variklių.

Veganizmas pasaulyje maždaug penktadaliu galėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Olandų mokslininkai taip pat nustatė, kad tarptautinis vegetarizmas ir veganizmas sumažintų dujų kiekį gerokai mažesnėmis investicijomis nei atsinaujinančių energijos išteklių diegimas ar milžiniškos baudos už viršytas anglies dioksido kvotas. Tarptautinis vegetarizmas nesustabdytų globalinio atšilimo, tačiau jį galėtų reikšmingai sumažinti.

Tiesa, svarstant tokį scenarijų nebuvo skaičiuotas galimas žalingas poveikis pasaulio ekonomikai dėl sumažėjusio Bendrojo vidaus produkto (BVP) ir kitų veiksnių. 2006 m. daryto Jungtinių Tautų tyrimo duomenimis, pasaulinė gyvulių produkcija sudaro 1, 4 proc. pasaulio ekonomikos BVP. Vien su mėsa susijusios produkcijos gamybos ar gyvulių auginimo srityje dirba 1,3 mlrd. žmonių, iš kurių 990 mln. yra neturtingi.

Kitas neigiamas poveikis visiškai atsisakius mėsos pasaulio ekonomikai kiltų dėl laisvos žemės – maždaug ketvirtadalis pasaulio žemės (neskaitant ledynų) yra susijusios su gyvulių auginimu. Pasak olandų mokslininkų, 2, 7 mlrd. hektarų žemės dabar auginama gyvulių šėrimui reikalinga produkcija. Padidėjus nedirbamos žemės kiekiui, jos kaina gerokai sumažėtų.

Dar viena rizika yra susijusi galimu antibiotikams atsparių infekcijų atsiradimu. Dabar gyvūnų svorio augimą ir ligų prevenciją skatinančių antibiotikų kūrimas yra vienas pagrindinių antibiotikų kūrimo variklių.

Taigi viską susumavus, galime tik įsivaizduoti, kaip gyventų žmonija su šimtais milijonų bedarbių, pustuščiais žemės plotais ir klestinčiomis bakterijomis.

Tačiau, kaip pažymi Lv. Anderson, masinis mėsos vartojimo mažinimas, ypač metano dujas išskiriančių gyvūnų, kaip galvijai, avys ar ožkos, galėtų reikšmingai sulėtinti globalinį atšilimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius