Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Klausa kurtiesiems gali būti ir vėl sugrąžinta į pagalbą pasitelkiant virusą

Prinstono univeristeto mokslininkų inžinerinis kūrinys - tiek garso, tiek radijo bangas galinti girdėti bioninė ausis
„Chemical and Engineering News“ (Cen.acs.org) / Frank Wojciechowski nuotr. / Prinstono univeristeto mokslininkų inžinerinis kūrinys - tiek garso, tiek radijo bangas galinti girdėti bioninė ausis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po dviejų mėnesių grupė visiškai kurčių žmonių gali ir vėl girdėti. Savanoriai, kurie klausą prarado nelaimingo atsitikimo metu ar dėl ligos, bus apkrėsti specialų geną turinčiu nekenksmingu virusu, kuris gali iš naujo išauginti jutiminius receptorius ausyse.

Po dviejų mėnesių grupė visiškai kurčių žmonių gali ir vėl girdėti. Savanoriai, kurie klausą prarado nelaimingo atsitikimo metu ar dėl ligos, bus apkrėsti specialų geną turinčiu nekenksmingu virusu, kuris gali iš naujo išauginti jutiminius receptorius ausyse.

„Mūsų tikslas yra padėti žmonėms atkurti visiškai natūralius garsus“, – sako tyrimui vadovaujantis Hinrichas Staeckeris

Manoma, kad šis metodas atneš kur kas natūralesnį girdėjimo pojūtį nei kitos technologijos, rašo newscientist.com. Klausos aparatai tik sustiprina garsus, o kochleriniai implantai transformuoja garso bangas į elektrines, kurias smegenys interpretuoja, tačiau jos neatkuria visų natūralių dažnių.

Tai reiškia, kad žmonės dažnai negirdi tam tikrų niuansų klausydami balsų ar muzikos.

„Mūsų tikslas yra padėti žmonėms atkurti visiškai natūralius garsus, – sako tyrimui vadovaujantis Hinrichas Staeckeris iš Kanzaso medicinos centro. – Šis metodas padėtų visiškai grąžinti klausą, o ne imituoti, kad klausa grąžinama.“

Mokslininkai dar nežino daugelio dalykų apie mūsų klausą. Taip yra todėl, kad subtili vidinės ausies valdymo technika organizme yra uždengta sunkiausiais kaulais. Dėl to juos izoliuoti nesukeliant žalos yra labai sudėtinga.

Žinoma tai, kad garso bangos sukelia ausies būgnelio vibraciją. Jos perduodamos į vidinėje ausies dalyje esančią ausies sraigę per mažyčius kauliukus.

Tūkstančiai sensorinių receptorių susideda į sraigės dalį – organą, vadinamą korti, kuriame yra vidinių ir išorinių plaukų ląstelių eilės. Garso bangos, sustiprintos išorinių plaukų ląstelių, judina vidines ląsteles, atidarydamos jonų kanalus jų paviršiuje, kurie į vidų įleidžia neurotransmiterių srautą. Tai sukelia elektrinį kochlerinių neuronų aktyvumą, perduodant informaciją į smegenis.

Tiek vidinės, tiek ir išorinės plaukų ląstelės gali būti pažeistos didelio garso, tokių vaistų kaip antibiotikai ar ligų. Apie galimybę išgydyti klausos sutrikimus pirmą kartą buvo prabilta 2003 m. kai mokslininkai nustatė, kad genai gali transformuoti ląsteles.

Tam, kad išsiaiškintų, ar vienas iš šių genų, vadinamas „Atoh1", gali būti panaudotas klausos pagerinimui, H. Staeckeris ir jo kolegos geną įdėjo į nekenksmingą virusą ir jį patalpino į pelių ausų sraiges, kurių beveik visos klausos ląstelės buvo sunaikintos. Po du mėnesius trukusio eksperimento dalyvių klausa pagerėjo maždaug 20 decibelų – milžiniška amplitude.

Tyrėjai gavo galimybę eksperimentus atlikti su žmonėmis. Artimiausiu metu jie tyrimą atliks su 45 savanoriais, kurie klausą prarado daugiausiai dėl šalutinio vaistų poveikio.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT