Miesto zonose yra karščiau nei priemiesčiuose bent 1–3 laipsniais Celsijaus, priklausomai nuo buvimo vietos. Taip yra dėl vadinamojo Miestų šilumos salos efekto (Urban Heat Island Effect). Pastatai, keliai ir šaligatviai ne taip atspindi šilumą, kaip, pavyzdžiui, vandens telkiniai. Tamsios, tankios statybų medžiagos sugeria daugiau šilumos ir saulės spinduliuotės.
Jos kur kas efektyviau nei augalai sugeria šilumą ir sunkiai ją išleidžia. Betoninėse gatvėse prastesnės sąlygos garavimo procesui, todėl čia mažiau drėgmės, kuri padėtų sumažinti šilumą.
Be to, miestuose yra daugiau žmonių, kurie skleidžia daugiau šilumos, be to, žmonių veikla, pavyzdžiui, oro kondicionierių naudojimas taip pat prisideda prie temperatūros didinimo gatvėse.
Konvekcija, kuri paprastai yra efektyvi skaidant šilumą, miestuose taip neveikia, iš dalies dėl to, kad lygūs kelių ir pastatų paviršiai sumažina oro turbulenciją, kuri padeda išleisti šilumą iš atmosferos paviršiaus. Vietoje to karštas oras patenka į miestų „kanjonus“, susiformavusius tarp pastatų.
Miestuose šiluma ypač jaučiama naktį. Užmiestyje naktimis yra vėsiau, nes aplinka šilumą išleidžia atgal į atmosferą.
Dar 1972-aisiais mokslininkai pastebėjo, kad temperatūrų skirtumas miestų ir kaimų vietovėse skyrėsi 4–7 laipsniais Celsijaus.
2014-aisiais atliktame tyrime nustatyta, kad temperatūros pokyčiai naktimis priklauso nuo miestų dydžio – kuo didesnis miestas, tuo jame šilčiau, palyginus su kaimo vietovėmis.
Miestuose šilumą nebrangiai padėtų sumažinti stogų nudažymas balta spalva. Tai leistų padidinti pastatų reflektyvumą ir sumažinti sugeriamos šilumos kiekį.
