„Tyrimo tikslas buvo nustatyti, kiek įtakos kalbos mokymasis turi smegenų dalims, susijusioms su malonumu ir apdovanojimu, – rašo tyrimui vadovavęs Barselonos universiteto biologas Antonis Rodríguezas Fornellsas. – Žiūrint per evoliucijos prizmę, labai įdomu, kad tokio tipo mechanizmai galėjo padėti išsivystyti žmogaus kalbai.“
Anksčiau atliktų tyrimų metu nustatyta, kad ventral striatum veikė valgant, mylintis,vartojant narkotikus ir lošiant.
Atliekant tyrimą 36 dalyvių buvo paprašyta dalyvauti lošimo simuliacijose ir kalbos mokymo testuose, kur jie mokėsi naujų žodžių.
Kol žmonės atliko šiuos veiksmus, mokslininkai stebėjo abiejų grupių smegenų aktyvumą, atlikdami magnetinio rezonanso tyrimus. Paprastai kalba simuliuoja žievinį smegenų kalbos regioną, tačiau atliekant tyrimą nustatyta, kad buvo veikiama ir su malonumu siejama prieškaktinė smegenų žievės dalis, vadinama ventral striatum.
Anksčiau atliktų tyrimų metu nustatyta, kad ventral striatum veikė valgant, mylintis,vartojant narkotikus ir lošiant.
„Šis tyrimas kvestionuoja, ar kalba atsiranda tik iš smegenų žievinės evoliucijos, ar struktūrizuotų mechanizmų, o taip pat ir parodo, kad emocijos turi įtakos kalbos mokymuisi“, – pranešime rašė A.Fornellsas.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad žmonės, kurie turėjo daugiau neuronų jungčių tarp kalbos regionų smegenyse ir ventral striatum, galėjo išmokti daugiau žodžių nei kiti tyrimo dalyviai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad kai naujų žodžių išmokimas yra siejamas su malonumu, juos išmokti žymiai lengviau.
Ankstesnių tyrimų metu jau ne kartą buvo patvirtinta, kad mokymasis ir malonumas yra susiję, tačiau šis tyrimas pirmą kartą parodo, kad tai galėjo būti vienas esminių faktorių, leidusių išmokti kalbą.
