„Mūsų tyrimas yra pirmasis, kuriame aiškinamasi, ar antra kalba pagerina pažintines funkcijas“, – sako tyrimui vadovavęs Thomasas Bakas iš Edinburgo universiteto.
Šiaip ar taip, mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kuri hipotezė teisinga: ar užsienio kalbos mokymasis pagerinta pažintinius žmonių gebėjimus, ar geresnius pažintinius gebėjimus turintys žmonės yra labiau linkę mokytis daugiau nei vieną kalbą.
Šiame tyrime remtasi Lothian Birth Cohort 1936 m. grupės tyrimo rezultatais: atrinkti 835 anglakalbiai, kurie gimė ir gyveno Škotijoje. Pirmą kartą jei buvo tirti 1947 m., o vėliau – 2008–2010 metais. Iš 835 žmonių, 262 galėjo kabėti dviem arba daugiau kalbų. Iš jų 195 antrąją kalbą išmoko iki 18, o 65 – po.
Tai pirmasis tyrimas, kokią įtaką pažintinėms žmogaus funkcijoms gali turėti dvikalbystė. 2013 m. darytame tyrime buvo nustatyta, kad dvikalbiai silpnaprotyste suserga vidutiniškai 4,5 metų vėliau, nei mokantys vieną kalbą.
