Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokslininkai nustatė, kad neandertaliečiai buvo pirmieji paukščių medžiotojai

Neandertaliečiai.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Neandertaliečiai.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Neandertaliečiai tikriausiai medžiodavo, mėsinėdavo ir kepdavo laukinius karvelius gerokai anksčiau negu šiuolaikiniai žmonės tapo nuolatiniais paukštienos valgytojais, rodo ketvirtadienį paskelbta studija.

Nuodugniai ištyrus 1 724 uolinių karvelių kaulus, rastus viename Gibraltaro urve ir priklausančius prieš 67–28 tūkst. metų gyvenusiems paukščiams, buvo rasta įpjovimų ir žmonių dantų paliktų žymių, taip pat apdegintų vietų, rašoma straipsnyje, paskelbtame žurnale „Scientific Reports“.

Pasak mokslininkų, tai rodo, jog balandžiai tikriausiai buvo išmėsinėti ir iškepti. Tie kaulai yra ankstyviausi įrodymai, kad hominidai valgydavo paukščius.

Radiniai leidžia daryti prielaidą, kad neandertaliečiai valgė panašiai kaip vėliau į Europą atkeliavę šiuolaikiniai žmonės, kurie paukštį iškepdavo ir atplėšdavo kaulus su suminkštėjusia mėsa.

Šie radiniai leidžia daryti prielaidą, kad neandertaliečiai valgė panašiai kaip vėliau į Europą atkeliavę šiuolaikiniai žmonės, kurie paukštį iškepdavo ir atplėšdavo kaulus su suminkštėjusia mėsa.

„Jiems mėgdavo tą patį, kaip ir mes – krūtinėles, kulšeles ir sparnelius“, – Gibraltaro muziejaus direktoriaus ir studijos autorius Clive'as Finlaysonas žurnalistams aiškino kaulų analizės rezultatus. „Jų žinios ir technologijos buvo pakankamos, kad tai padarytų“, – pridūrė jis.

Kaip rodo tos liekanos, neandertaliečiai daugiausiai medžiodavo uolinius karvelius. Tie paukščiai paprastai suka lizdus ant uolų atbrailų ir didelių urvų žiotyse. Uoliniai karveliai yra dabartinių plačiai paplitusių laukinių balandžių protėviai.

Suvalgytų paukščių liekanos rodo, kad jos kilusios iš tų laikų, kai urve gyveno neandertaliečiai, o vėliau – šiuolaikiniai žmonės. Ilgą laiką buvo manyta, kad pirmieji reguliariai paukščius valgydavę hominidai buvo šiuolaikiniai žmonės.

Tačiau radiniai Goramo urve rodo, kad „neandertaliečiai naudodavo uolinius karvelius maistui ilgiau nei 40 tūkst. metų, o ankstyviausi įrodymai datuoti prieš bent 67 tūkst. metų“, – rašoma straipsnyje.

Ir šis įprotis nebuvo sporadiškas, nes „pasikartojančių tokio elgesio įrodymų rasta skirtingose, toli viena nuo kitos esančiose“ urvo vietose.

„Taigi mūsų rezultatai byloja apie iki šiol neįvertintus neandertaliečių pajėgumų reguliariai naudoti paukščius kaip maistą, – rašo tyrėjai. – Dar daugiau: jie tai darė gerokai anksčiau negu atkeliavo šiuolaikiniai žmonės, todėl išrado tai nepriklausomai.“

Labiau žmogiški nei manyta

Pasak C.Finlaysono, tų kaulų analizė pagausino įrodymų, jog neandertaliečių elgsena buvo sudėtingesnė nei manyta anksčiau. „Dėl to jie tampa dar labiau žmogiškais“, – sakė mokslininkas.

Kitos neseniai atliktos studijos rodo, kad neandertaliečiai valgė ne vien mėsą, bet ir augalus, uogas bei riešutus; kad jie rūpindavosi savo senyvais gentainiais ir naudodavosi išmoningais kauliniais įrankiais.

Ši mįslinga hominidų grupė gyveno dalyje Europos, Centrinės Azijos ir Artimuosiuose Rytuose maždaug 300 tūkst. metų, tačiau vėliausios jų fosilijos datuojamos prieš 30–40 tūkst. metų.

Įpjovimų žymių buvo rasta tik ant nedaugelio kaulų, aptiktų toje urvo dalyje, kur gyveno neandertaliečiai. Tačiau studijos autoriai nurodė, kad uoliniai karveliai yra gana smulkūs paukščiai, tad juos būdavo paprasta valgyti be jokių pagalbinių įrankių.

„Nulupus odą arba nupešus plunksnas, tiesiogiai naudotis rankomis ir dantimis tikriausiai buvo geriausias būdas nuimti mėsą ir riebalus bei kremzles nuo kaulų, – rašo tyrėjai. – Tai įrodo žmonių dantų žymės ir susijusios pažaidos ant kai kurių karvelių kaulų.“

Nežinoma, kaip tie paukščiai buvo gaudomi, tačiau mokslininkai kelia prielaidą, kad lizde tupintį karvelį galėtų gana lengvai sučiupti „pakankamai įgudęs ir tylus laipiotojas“.

Tyrėjai pripažino, kad apdegę kaulai nėra lemiamas įrodymas, kad paukščiai būdavo kepami, nes tokios pačios žymės galėjo susidaryti deginant atliekas arba dėl atsitiktinio kontakto su ugnimi.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT