„Ilgą laiką optinė mikroskopija buvo varžoma numanomos ribos: kad niekada nepavyks užtikrinti geresnės skiriamosios gebos negu pusė šviesos bangos ilgio. Su fluorescuojančių molekulių pagalba 2014 metų Nobelio chemijos laureatai išradingai apėjo šią ribą“, – pažymėjo Švedijos karališkoji mokslų akademija.
Šie trys mokslininkai pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,04 mln. litų) Nobelio premijos piniginę dalį
Akademijos žiuri pažymėjo, kad šių mokslininkų sukurti itin didelės skiriamosios gebos fluorescencinės mikroskopijos metodai, sukėlė tikrą perversmą ląstelių struktūros ir gyvybinių procesų tyrimuose.
„Jų perversmą sukėlęs darbas įvedė optinę mikroskopiją į nanomatmenų“ lygmenį, pridūrė Akademija.
54 metų E.Betzigas dirba Howardo Hugheso medicinos institute, įsikūrusiame Ašberno mieste Virdžinijos valstijoje, 51 metų S.Hellis yra Maxo Plancko biofizikinės chemijos instituto, įsikūrusio Vokietijos mieste Gettingene, direktorius, o 61 metų W.Moerneris profesoriauja Kalifornijoje įsikūrusiame Stanfordo universitete.
Šie trys mokslininkai pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,04 mln. litų) Nobelio premijos piniginę dalį.
Praėjusiais metais Nobelio chemijos premija buvo skirta Martinui Karplusui, Michaeliui Levittui ir Arieh Warsheliui „už sudėtingų cheminių sistemų daugiamačių modelių išplėtojimą“.
Tradiciškai Nobelio premija šiems trims mokslininkams bus oficialiai įteikta per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.
