Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nobelio laureatas Kary Mullisas: geriausias būdas išgydyti nuo Ebolos – izoliuoti ir palikti

Nobelio premijos laureatas Kary Mullisas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Nobelio premijos laureatas Kary Mullisas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvoje viešintis Nobelio premijos laureatas Kary Banksas Mullisas, kurio išradimas sukėlė perversmą genų inžinerijos srityje, skaitydamas pranešimą „Litexpo“ parodų rūmuose Vilniuje vykusioje konferencijoje „Life Sciences Baltics 2014“ protarpiais greičiau priminė ne Nobelio premijos laureatą, o sutrikusį komiką – bent keliasdešimt kartų sumaišė skaidres ir vis paspausdavo ne tą pultelio mygtuką.

Tačiau nors mokslininko pasakojimas ir nebuvo visai rišlus, galima buvo suprasti, kad pasaulinę šlovę pelniusio K.Mulliso žinios per kelis dešimtmečius niekur neišgaravo.

1993 m. mokslininkas buvo apdovanotas Nobelio chemijos premija už polimerazės grandininės reakcijos metodą, kuris iki tam tikro kiekio leidžia padauginti norimą DNR. Dėl jo metodo atsirado galimybė vykdyti naujus genų inžinerijos tyrimus ir klonuoti.

Prieštaringos teorijos

„Neneigiu, kad anglies dioksido padidėjimas atmosferoje neturi įtakos atšilimui. Tačiau nemanau, kad dėl žmonių sukurtas dioksido kiekis turi įtakos reikšmingam klimato šilimui“, – teigė mokslininkas.

Mokslininkas žymus ne tik savo išradimu, bet ir daugelio mokslininkų nuomonei prieštaraujančiomis idėjomis. Pavyzdžiui, jis teigia, kad Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) nesukelia AIDS ar kad globalinis atšilimas apskritai nevyksta, nors pastarasis teiginys tarp daugelio paprastų piliečių, tiek ir mokslo bendruomenėje jau beveik tapo postulatu.

Po paskaitos apie išradimą K.B.Mullisas susitiko su žurnalistais ir atsakė į klausimus bei plačiau argumentavo savo idėjas.

Paklaustas, kodėl žmonės negali sustabdyti Ebolos viruso, K.Mullisas aiškino, kad viruso proveržis dabar pastebimas todėl, jog susirgusius stengiamasi gydyti, o anksčiau Afrikos gyventojai pasirinkdavo kitą kelią – sergančius palikdavo likimo valiai ir juos izoliuodavo. Praėjus kelioms dienoms su jų žūtimi būdavo užgesinami ir Ebolos židiniai.

„Todėl Ebola niekada nebuvo epidemija. Nereikia sergančių sodinti į lėktuvus ar gabenti į JAV ir mėginti išgydyti. Mes pradėjome galvoti, kad mes negalime palikti žmonių vienišų – tačiau vienintelis veiksmingas vaistas buvo ir tebėra juos palikti. Todėl anksčiau Ebola paliesdavo tik nedidelę grupę žmonių“, – kalbėjo mokslininkas.

K.Mullisas prisiminė, kad jo idėjos apie ŽIV subūrė aibę kritikų, o ypač tų, kurie dirba farmacijos industrijoje. „Žmonės ėmė klausti: jei tu esi prieš ŽIV, gal esi ir prieš homoseksualus? Tačiau aš tik noriu gauti mokslinį patvirtinimą, kad AIDS sukelia ŽIV. Ir tokių patvirtinimų moksle nėra“, – teigė jis.

Pasak mokslininko, sergantis AIDS yra tas, kuris turi vieną iš 26 skirtingų ligų ir ŽIV antikūnius, tačiau tai dar neįrodo, kad ŽIV yra AIDS sukėlėjas.

„Kabos apie AIDS tapo beveik politiniu dalyku – vaistus kuriančių bendrovių pajamos šioje srityje yra milžiniškos. Paprastai reikia įrodyti, kad vaistai veikia, ir tik tuomet jie gali būti duodami žmogui, o sergančiam AIDS duodami bet kokie brangūs vaistai, kurie net negydo. Kartais vaistai padaro dar daugiau žalos“, – pridūrė K.Mullisas.

Globalinis atšilimas nevyksta?

Dar viena daug kritikos sulaukianti mokslininko idėja – globalinio atšilimo neigimas.

„Dar neradau įrodymų, kad dabar galėtų būti ypatingas atšilimas: kelis milijonus metų vyksta atšilimo ir atšalimo bangos, temperatūra keičiasi. Juk dabar temperatūra Žemėje nėra 68 laipsniais karštesnė nei įprastai, – aiškino mokslininkas. – Turėjome atšilimo periodą ir XI a., kuriuo pasinaudojo vikingai ir išplaukė iš Skandinavijos. Vėliau atšalo, Europa mažiau kentėjo nuo vikingų puldinėjimų. XVII a. atšalo dar labiau.“

Pasak K.Muliso, apie globalinį atšilimą žmonės kalba dėl to, kad yra mažiau religingi – jie nori jaustis taip, lyg būtų padarę kažką blogo.

„Neneigiu, kad anglies dioksido padidėjimas atmosferoje neturi įtakos atšilimui. Tačiau nemanau, kad žmonių sukurtas dioksido kiekis turi įtakos reikšmingam klimato šilimui“, – teigė mokslininkas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT