Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Paleontologai rado ankstyviausio augalėdžių protėvio fosilijų

Eocasea martini
Danielle Dufault iliustr. / Eocasea martini
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Paleontologai rado seniausių žinomų sausumos augalėdžių protėvių liekanų – suakmenėjusius prieš 300 mln. metų gyvenusio padaro kaulų; šis atradimas, anot jų, suteikia daugiau žinių apie augalais mintančių sausumo gyvūnų evoliuciją, sakoma trečiadienį paskelbtame straipsnyje.

Rasta dalis gyvūno, pavadinto Eocasea martini griaučių, yra „pirmoji grandis tarp mėsėdžių ir augalėdžių, pereiga“, naujienų agentūrai sakė šios studijos pagrindinis autorius Robertas Reiszas, Toronto universiteto Misisaugoje profesorius.

Eocasea buvo mėsėdis, tačiau kai kurios jo kaulų ypatybės rodo, kad jis buvo artimas augalėdžių giminaitis, aiškino R.Reiszas.

Rasta dalis gyvūno, pavadinto Eocasea martini griaučių, yra pirmoji grandis tarp mėsėdžių ir augalėdžių, pereiga

Tas maždaug 20 cm ilgio gyvūno fosilijas, rastas Kanzaso valstijoje, sudaro tik dalis kaukolės, didžioji dalis stuburo, dubens ir vienos užpakalinės galūnės kaulų, sakoma straipsnyje, paskelbtame mokslo žurnale „PLOS ONE“.

Eocasea, gyvenęs iki dinozaurų atsiradimo likus maždaug 80 mln. metų, priklausė vadinamajai sinapsidų klasei, prie kurios priskiriami pirmieji sausumos augalėdžiai ir kai kurie stambūs grobuoniai. Iš tos grupės galiausiai išsivystė šiuolaikiniai žinduoliai.

Prieš atsirandant augalėdžiams, sausumos stuburiniai medžiojo vieni kitus arba mito vabzdžiais, sakoma straipsnyje, kurio bendraautorius buvo Berlyno gamtos muziejaus ir Humboldt universiteto darbuotojas Jorgas Frobischas.

Augalėdžių atsiradimas „buvo revoliucingas gyvybei sausumoje, nes jis suteikė galimybę sausumos stuburiniams tiesiogiai išnaudoti didžiulius išteklius, teikiamus sausumos augalų“, pažymėjo R.Reiszas.

Be to, augalėdžiai, kurie tapo stambesni ir gausesni, virto svarbiu grobiu stambiems plėšrūnams.

Taigi, Eocasea buvo vienas iš pradininkų procese, sukūrusiame šiuolaikinių ekosistemų struktūrą, kurioje daug skaitlingesni žolėdžiai maitina plėšrūnus, kurių yra gerokai mažiau, aiškino R.Reiszas.

Eocasea buvo vienas iš pradininkų procese, sukūrusiame šiuolaikinių ekosistemų struktūrą, kurioje daug skaitlingesni žolėdžiai maitina plėšrūnus, kurių yra gerokai mažiau

Vykstant sausumos gyvūnų evoliucijai, gebėjimas maitintis augalais skirtingose gyvūnų grupėse išsivystė per penkis kartus, pridūrė mokslininkas.

„Kai gebėjimas maitintis augalais išsivystė po Eocasea, atrodo, kad buvo peržengta lemiama riba“, – sakė R.Reiszas.

„Daugelyje grupių iš naujo išsivystydavo tie patys augalėdžių požymiai“, leidžiantys virškinti daug celiuliozės turinčius augalus, pridūrė jis.

„Jeigu pažvelgsite į dinozaurus, iš pradžių jie buvo mėsėdžiai, tačiau vėliau atsirado daug žolėdžių dinozaurų“, – pažymėjo R.Reiszas.

Tačiau jis pridūrė, kad mokslininkus iki šiol glumina klausimas, kodėl augalėdžiai iš mėsėdžių neišsivystė anksčiau ir kodėl šis procesas vyko atskirai keliose skirtingose gyvūnų evoliucinėse šakose.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT