„Dabartinis žemės ūkio kultūrų auginimo būdas visiškai netvarus“, - sako Paulas Westas iš Minesotos universiteto Sant Paule. Jo komanda ieškojo vadinamųjų atramos taškų – vietovių, turinčių didelį maisto auginimo būdo kritimo potencialą. Jie sutelkė dėmesį į 17 kultūrų, sunaudojančių daugiausiai išteklių ir sudarančių 86 proc. augalinės kilmės kalorijų.
P.Westas nustatė tris tvarios maisto gamybos metodus: neproduktyvių ūkių derlių didinimas, vertingų išteklių, pavyzdžiui, vandens, nešvaistymas ir teršalų, skatinančių šiltnamio efektą, sumažinimas – didžioji jų dali skyla dėl miškų naikinimo. Jis taip pat nustatė sritis, kuriose investicijos atsipirktų labiausiai.
Užtektų sutvarkyti kelių valstybių ūkius, ir būtų galima išmaitinti dar 3 mlrd. žmonių.
Mums taip pat reikėtų mažiau švaistyti maistą, kurio maždaug 30-50 proc. lieka nepanaudota. Pasak P.Westo, teoriškai JAV, Indijos ir Kinijos švaistomu maistu galėtume išmaitinti daugiau nei 413 milijonų žmonių per metus.