Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pirmadienio vakarą laukiama specialaus pranešimo apie neeilinį astrofizikos atradimą, kuriam žadama Nobelio premija

Nobelio medalis
„Scanpix“ nuotr. / Nobelio medalis
Šaltinis: Technologijos.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Space.com“ praneša, kad šiandien (kovo 17 d.) 18:00 val. Lietuvos laiku Harvardo-Smitsono astrofizikos centre (JAV) bus surengta speciali spaudos konferencija, kurioje, kaip tikimasi, bus paskelbta apie neeilinį astrofizikos atradimą.

Amerikiečių mokslininkai turėtų paskelbti apie aptiktas gravitacines bangas – nepaprastai mažus, visatos tyrais energiją nešančius erdvės ribulius. Gravitacinių bangų egzistavimą bendrojoje reliatyvumo teorijoje numatė ir Albertas Einsteinas. Kaip teigia „The Guardian“, gravitacinės bangos yra paskutinis nepatikrintas A.Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos elementas. Manoma, kad jos turėtų būti beveik prieš 14 mlrd. metų įvykusio Didžiojo sprogimo aido bangos. 

Jei gravitacinių bangų egzistavimas išties būtų įrodytas atradimu, beveik neabejojama, kad atradimo autoriams tai pelnytų Nobelio premiją fizikos srityje.

„Jei pirmadienį bus paskelbta apie pirmaprades gravitacines bangas, aš tuo dar nebūsiu visiškai įtikinta, – teigia Londono universitetinio koledžo kosmologė Hiranya Peiris. – Bet jei jie paskelbs turį tvirtų įrodymų... Viešpatie, ohoho! Kitą savaitę manęs nebus darbe.“ 

„Jei tokios bangos buvo tiesiogiai aptiktos, tai būtų neįtikėtina žinia. Tai būtų labai svarbaus teorijos punkto patvirtinimas, kuris leis mums sužinoti kai ką išties nepaprastai fundamentalaus: kas vyko Visatoje, kai ji buvo 10–34 sekundės (33 nuliai po kablelio) amžiaus“, – pasakoja Londono Imperatoriškojo koledžo profesorius Andrew Jaffe'as. Tą akimirkos dalelę įvyko Didysis sprogimas ir prasidėjo Visatos plėtimasis.

Rodos, ši diena fizikams ir astronomams gali būti išties neeilinė. Jei gravitacinių bangų egzistavimas išties būtų įrodytas atradimu, beveik neabejojama, kad atradimo autoriams tai pelnytų Nobelio premiją fizikos srityje.

Astrofizikų bendruomenėje kalbama, kad gravitacinių bangų signalą užfiksavo Pietų ašigalyje, Amundseno-Skoto stotyje įrengtas specialus teleskopas „Bicep“ (Background Imaging of Cosmic Extragalactic Polarization). Įrenginys skenuoja dangų mikrobangų dažniu ir registruoja Didžiojo sprogimo energijos liekanas. Kosmologai jau ne vieną dešimtmetį puoselėja viltį, kad foninėje kosminių mikrobangų (reliktinėje) spinduliuotėje turėtų būti pirmapradžių gravitacinių bangų liekanų.

„Kosmologams toks atradimas reikštų Šv. Gralio atradimą, – įsitikinusi H. Peiris. – Tai būtų nepaprastos, nenusakomos svarbos atradimas.“ 

Tiesa, užfiksuoti tokį signalą yra nepaprastai sudėtinga užduotis. Jį nešančios kosminės mikrobangos, iki pasiekdamos Žemę, keliavo per visą Visatą. Kelionės metu gravitacines bangas sklaidė galaktikų spiečiai.

„Tai tarsi žiūrėjimas į Visatą pro stiklą su burbulais, – tvirtina pietiniame ašigalyje esančio kito teleskopo „South Pole Telescope“ duomenis tyrinėjantis MakDžilo universiteto (Monrealis, Kanada) mokslininkas Duncabas Hansonas. Anot jo, norint skelbti apie gravitacinių brangų atradimą, jas silpninantys trikdžiai turi būti pašalinti. O atlygis už tokį darbą būtų mokslinės karjeros viršūnė, „verta Nobelio premijos“.

Technologijos.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT