Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pražūtingi El Ninjo reiškiniai ateityje smogs dvigubai dažniau

Audra Didžiojoje Britanijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Audra
Šaltinis: Technologijos.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Naujausi tyrimai prognozuoja, kad aktyviausi El Ninjo (isp. El Niño) reiškiniai greitai gali pasireikšti kas 10, o ne kas 20 metų, kaip pasitaikydavo anksčiau. Dėl to kaltas vis šiltėjantis vanduo Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje.

El Ninjo yra šiltoji Ramiojo vandenyno ilgalaikio klimato ciklo fazė. Šis reiškinys įvyksta dėl besikeičiančios vėjo krypties. Dėl jo paprastai į vakarus stumiamas paviršinis (šiltas) jūros vanduo pradeda plūsti į rytus. Šis šiltesnio vandens persiskirstymas sukelia atmosferos cirkuliacijos pokyčius, kurie lemia pasikartojančias audras bei liūtis visame pasaulyje.

El Ninjo ekstremumų metu, jūros paviršius tampa šiltesnis (siekia apie 28 laipsnius šilumos). Todėl paprastai šaltesnėje ir sausesnėje rytų pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje dar didesnis atšilimas gali turėti pražūtingų pasekmių.

Australijos klimatologijos specialistai pabandė nuspėti šiltėjančio klimato poveikį El Ninjo reiškiniui, tačiau visi jų modeliai rodo skirtingus rezultatus. Siekiant geriau įvertinti šylančio klimato poveikį tyrimo vadovas Wenju Cai su tarptautine klimatologų grupe įtraukė daugiau tiriamų faktorių. Jie išbandė 20 šį reiškinį simuliuojančių klimato modelių, bet charakterizavo ne vien tik jūros paviršiaus temperatūros parodymus, bet ir kiekvieną kritulių kiekio padidėjimą dešimčia kartų.

Žurnale „Nature Climate Change“ publikuoti rezultatai rodo, kad šiuo metu El Ninjo ekstremumai pasireiškiantys kas 20 metų, ateityje, dėl temperatūros didėjimo, gali pasikartoti kas 10 metų ir tai numatoma įvyks jau per artimiausius 100 metų.

Nors padažnėjęs srovių apsikeitimas gali būti naudingas sausrų kamuojamai vakarinei Šiaurės Amerikos pakrantei, tačiau papildomi kritulių kiekiai gali turėti pražūtingų pasekmių visame pasaulyje.

Pastarųjų El Ninjo metu Australija ir Indonezija patyrė sukrečiančias sausras ir gaisrus, o tuo tarpu Ekvadoras bei Peru katastrofiškus potvynius. 1997-1998 m. materiali žala viršijo 35 mlrd. JAV dolerių, žuvo daugiau kaip 23 000 žmonių visame pasaulyje.

Technologijos.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT