Smegduobės skersmuo – nuo 20 iki 30 metrų. Ji atsivėrė netoli bendrovės „Uralkali“ šachtų. Nors bendrovė tikina, kad toliau smegduobė nesiplės, vietos gyventojai baiminasi, kad netrukus skradžiai žemę prasmegti gali visas miestas.
Solikamsko gyventojai būgštauja, kad praraja plėsis ir netrukus gali pasiekti bei pasiglemžti gyvenamųjų namų kvartalus, esančius už 3 km nuo įvykio vietos.
Smegduobę lapkričio 18 d. pastebėjo šachtos „Solikamsk-2“ darbuotojai. Vietos gelbėjimo tarnybos informuoja, kad duobė žioji už 3 km nuo šachtos, senoje apleistoje šachtoje. Prasivėrus žemei į pragarmes nulėkė ir dalis apleistų sodo bendrijos „Kliučiki“ sklypų. Vis dėlto bendrovė tikina, kad gyventojams jokio pavojaus nėra, nes smegduobė yra per toli nuo gyvenamųjų pastatų.
Dar prieš atsirandant šiai „velnio skylei“ bendrovė „Uralkali“, kuri yra didžiausia kalio gavybos įmonė Rusijoje, evakavo savo darbuotojus iš „Solikamsk-2“ šachtos dėl ją užtvindžiusio sūraus vandens. Visi darbai šachtoje buvo nutraukti, šachtoje stebimas požeminio vandens lygis.
Solikamsko gyventojai būgštauja, kad praraja plėsis ir netruks gali pasiekti bei pasiglemžti gyvenamųjų namų kvartalus, esančius už 3 km nuo įvykio vietos.
„Duobė gal ir gali didėti, bet ne daugiau kaip iki 50–60 metrų skersmens, – žurnalistus patikino Permės srities gubernatorius Genadijus Tušnolobovas, jis pridūrė, kad tikslūs duobės matmenys bus žinomi po kelių dienų.
Užtvindyta „Solikamsk-2“ šachta sujungta su „Solikamsk-1“ šachtos tuneliais – kaip tik tai ir kelia didžiausią vietos gyventojų rūpestį. Tiesa, šachtas jungiantys tuneliai prieš porą dešimtmečių buvo užversti, tačiau Solikamsko gyventojams neramu, kad vandens srautams tai – ne kliūtis.
„109 tūkst. gyventojų turintis Solikamsko miestas stovi beveik virš visos „Solikamsk-1“ šachtos“, – pabrėžė miesto meras Sergejus Deviatkovas. Jei šachta irgi užtvindyta – o tai teoriškai visai įmanoma, – teks evakuoti visą miestą.
„Kalbėti apie pirmąją šachtą dabar nėra jokio reikalo. Ten viskas gerai, – duodamas interviu Rusijos dienraščiams teigė meras S. Deviatkovas. – Situacija nuolat stebima. Tiriamos įvairios versijos, kaip smegduobės griūtis galėjo paveikti dvi šachtas jungusius tunelius. Manau, galutinį sprendimą priimsime per artimiausias dvi savaites. Mokslininkai aiškina, kad net jei ir nebus imtasi jokių užverstųjų tunelių sutvirtinimo priemonių, grunto užkarda atlaikys dar 5–15 metų.“
Tai – ne pirmas panašus incidentas bendrovės „Uralkali“ eksploatuojamuose mineralinių išteklių šaltiniuose. Seniausia bendrovės šachta buvo uždaryta 2006 m. – taip pat dėl užtvindymo, po kurio smegduobė atsivėrė greta antro pagal dydį Permės srities miesto - Bereznikų. Dar viena smegduobė Bereznikuose atsivėrė 2011 metais. Jos skersmuo siekė net 137 metrus, o nuo gyvenamųjų teritorijų ją skyrė maždaug kilometras.
