Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sėklidės – turtingiausias žmogiškųjų baltymų archyvas

Laboratorija
123rf nuotr. / Laboratorija
Šaltinis: Technologijos.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Beveik prieš 25 metus buvo pradėtas ambicingas tarptautinis tyrimų projektas, kurio tikslas – identifikuoti visus žmogaus kūno genus. Žmogaus genomo sudarymui prireikė 13 metų. Paaiškėjo, kad mes, žmonės, turime po maždaug 20 tūkst. genų. Juose slypi informacija apie tai, kaip reikia gaminti baltymus.

Baltymas – vienas iš esminių visų gyvų organizmų komponentų. Baltymai – vienos struktūriškai sudėtingiausių ir funkcionaliausių molekulių gamtoje. Jie dalyvauja beveik visuose ląstelės procesuose. Nors visos kūno ląstelės turi vienodą DNR seką, jos gamina toli gražu ne vienodus baltymus. Pavyzdžiui, širdies ląstelės negamina baltymų, kuriuos išskiria galvos smegenų ląstelės. Taip yra todėl, kad skiriasi jų funkcijos.

Šiuose reprodukciniuose organuose yra 999 rūšių baltymų. Palyginimui, pats sudėtingiausias žmogaus organas – smegenys – turi „tik“ 318 baltymų rūšių.

Baltymų visuma vadinama proteomu. Nors per daugelį metų buvo identifikuota tūkstančiai įvairiausių žmogaus kūno baltymų, išsamaus žmogiškųjų baltymų katalogo iki šiol nebuvo.

Todėl mokslininkai užsimojo tokį sudaryti – panašiai kaip buvo pasielgta su žmogaus genomu. Projekto „Human Protein Atlas“ įgyvendinimui buvo paimta daugybė mėginių – pradedant pagrindiniais organais ir kūno audiniais, baigiant antikūniais.

Galiausiai po dešimties metų intensyvaus darbo 13-oje laboratorijų buvo gauti rezultatai. Paaiškėjo, kad organas, kurį būtų galima vadinti turtingiausiu baltymų archyvu žmogaus organizme, yra sėklidės.

Tyrimo rezultatai byloja, kad jose yra 77 proc. visų žmogaus organizme esančių baltymų. Vertinant absoliučiais skaičiais, šiuose reprodukciniuose organuose yra 999 rūšių baltymų. Palyginimui, pats sudėtingiausias žmogaus organas – smegenys – turi „tik“ 318 baltymų rūšių. Kodėl gi? Nors priežastinis pagrindas nebuvo nustatinėjamas, spėjama, kad sėklidėse tokia didžiulė baltymų įvairovė dėl sėklos gamybos proceso sudėtingumo. Juk tam reikia ypatingo ląstelių dalijimosi proceso – mejozės, dėl kurio lytinės ląstelės turi tik pusę DNR.

„Sėklidėse vykstantys procesai yra tiesiog unikalūs, – pasakoja projekto vadovas Mathiasas Uhlenas. – Sėklos ląstelės turi gyvuoti tik su puse chromosomų rinkinio. Maža to, jos turi likti gyvos ir tada, kai palieka žmogaus organizmą.“

Kitas įdomus atradimas: beveik pusė mūsų genų gamina baltymus, kurie aptinkami visose kūno ląstelėse ir organuose. Šie baltymai vadinami „namų ūkio“ baltymais (angl. – housekeeping proteins) ir dalyvauja procesuose, kurie yra gyvybiškai būtini visoms ląstelėms, pvz., energijos gamyba ir baltymų sintezė. 

Technologijos.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT