Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sibire atrasti dar du mįslingi Jamalo tipo krateriai

Dar vienas Jamalo tipo krateris, rastas Sibire
Syberiantimes.com nuotr. / Dar vienas Jamalo tipo krateris, rastas Sibire
Šaltinis: Technologijos.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vos prieš porą savaičių pasaulį nustebino žinia apie Jamalo pusiasalyje atrastą keistą didelį kraterį. Tada į mįslingą Žemės plutos kiaurymę buvo skubiai deleguota tyrėjų ekspedicija. Panašu, kad darbo artimiausiu metu jos nariams neturėtų trūkti -Sibiro šiaurinėje dalyje atrastos 2 kitos kiaurymės. Viena jų – kitapus Obės upės žiočių nuo pirmojo kraterio. Antra – atokiau į rytus Taimyro pusiasalyje (Krasnojarsko rajonas).

Abu kraterius atrado elnių bandas ganantys ir į juos vos neįkritę piemenys. Naujieji radiniai yra tokios pat formos, kaip ir už 32 km nuo Bovanekovo gamtinių dujų telkinio rastas Jamalo krateris, tik jų skersmuo mažesnis.

Nors, apie kraterių atradimą informuojančio leidinio „Syberian Times“ teigimu, apie tokių kiaurymių kilmę iškelta įvairių hipotezių (pradedant meteoritų smūgiais, baigiant nuo kurso nuklydusių sparnuotųjų raketų sprogimais ar žmogaus inicijuotomis klastotėmis), labiausiai tikėtina versija yra tokia: krateriai atsivėrė iš po žemių išsiveržus metano dujų ir ledo tirpsmo vandens mišiniui. Vis dėlto mokslininkai tokios versijos įtvirtinimui pageidautų atlikti daugiau tyrimų.

Antrasis krateris rastas tame pačiame Jamalo pusiasalyje, Tazo apylinkėje, netoli Antipajutos kaimelio – už kelių šimtų kilometrų į rytus nuo pirmojo kraterio, anapus Obės upės žiočių. Jo skersmuo – 15 metrų. Manoma, kad krateris atsivėrė tik pernai.

Būta ir įvykio liudininkų. Jie pasakoja, kad duobės atsivėrimo vietoje iš pradžių tvyrojo labai daug dūmų, po to kažkas staiga žybtelėjo. Neatmetama ir versija, kad čia galėjo kristi koks nors dangaus objektas.

„Vietos gyventojai teigia, kad krateris atsivėrė 2013 m. rugsėjo 27 d., – pasakoja vietos tarybos narys Michailas Lapsujus. – Būta ir įvykio liudininkų. Jie pasakoja, kad duobės atsivėrimo vietoje iš pradžių tvyrojo labai daug dūmų, po to kažkas staiga žybtelėjo. Neatmetama ir versija, kad čia galėjo kristi koks nors dangaus objektas.“

„Apie antrąjį piltuvą Jamalo pusiasalyje, Tazo apylinkėse jau girdėjau, – patvirtino Žemės kriosferos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Marina Leibman. – Mačiau ir fotografijas. Žinoma, tokius darinius mums reikia ištirti – kad galėtume numatyti būsimų kraterių atsivėrimus. Kiekvienas naujas toks piltuvas mums, mokslininkams, suteikia papildomos informacijos.“

Trečiasis krateris žioji Taimyro pusiasalyje – jį atsitiktinai aptiko elnių ganytojai, beje, vos į jį neįvirtę. Piltuvas yra idealaus kūgio formos, jo gylis – 60-100 metrų, skersmuo – apie 4 metrus.

Ekspertai – geologai, ekologai ir kt. – nesutaria dėl tokių kraterių kilmės. Antrojo pagal dydį Rusijoje Krasnojarsko regiono mokslininkai ketina piltuvą ištyrinėti nuodugniau.

Prieš porą savaičių rastą 70 metrų gylio pirmąjį kraterį tyrėjų ekspedicija aplankė ir nufilmavo. Tiesa, piltuvo šlaitai tokie birūs ir trapūs, kad mokslininkai nusileisti į kraterio dugną nesiryžo.

Gali būti, kad tai yra vadinamasis pingas (bulgunjachas, hidrolakolitas) – kalva, iškelta ledo luito, būdinga arktiniams ir antarktiniams regionams. Pingas susidaro išdžiūvusio ežero ar upės vietoje, arba ten kur išeina artezinis vanduo. Pingas formuojasi daug metų, ledo luitui žiemą plečiantis ir keliant gruntą. Dideli pingai turi kraterius, kurie susiformuoja vasarą, kai ledas tirpsta ir į susidariusią tuštumą sukrenta žemė.

Youtube kadras/Tyrėjai iš Rusijos pateikė naujų duomenų apie mįslingą kraterį Sibire
Youtube kadras/Tyrėjai iš Rusijos pateikė naujų duomenų apie mįslingą kraterį Sibire

Kalvos gali siekti 70 m aukštį ir 2 km skersmenį. Susidaro amžino įšalo zonoje, kur klimatas žemyninis ir žiemą gruntas smarkiai įšala. Didžiausios pingų santalkos yra Makenzio deltoje (Kanada), Aliaskoje, Grenlandijoje, Špicbergene, Sibire (Jakutijoje).

„Sprendžiant iš nuotraukų, tai yra ledo tirpsmo darinys – ko gero, įgriuvęs pingas, – samprotauja Naujojo Pietų Velso universiteto geologas Chrisas Fogwillas. – Tai gali būti ekstremalesnė tokio darinio versija. Ypač jei ledas sąveikavo su gamtinėmis dujomis. Tikslesnių atsakymų pateiktų vizitas į piltuvo gelmę.“

Rusų ekspedicijos į pirmąjį kraterį narys Andrejus Plechanovas mano, kad kiaurymė galėjo susidaryti dėl per didelio slėgio po žeme. Jį, savo ruožtu, sąlygojo regiono temperatūros pokyčiai. Jo teigimu, apie 80 proc. kraterio suformavo ledas – sprogimo ar išsiveržimo pėdsakų aplink šį kraterį nematyti. Trečiojo kraterio atveju, meteorito versija visiškai atmesta.

„Ar tai gali būti susiję su pasauliniu klimato atšilimu? Kad galėtume atsakyti, reikėtų tęsti tyrimus, – teigia A. Plechanovas. – Dvi praėjusios vasaros Jamale buvo labai karštos. Gali būti, kad tai turėjo įtakos kraterių atsiradimui. Galiu pasakyti, kad pirmąjį kraterį suformavo ne sprogimas, o išsiveržimas. Šiluminės energijos išsiskyrimo jo metu nebuvo.“

Technologijos.lt
Komentarai
Temos Ledas, Sibiras, Vanduo
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT