Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šiuolaikiniai europiečiai kilo iš trijų senovinių žmonių grupių

Žmogaus evoliucija
123rf.com nuotr. / Žmogaus evoliucija
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiuolaikiniai europiečiai yra kilę iš trijų didelių senovinių žmonių grupių, nors anksčiau manyta, jog tokių grupių būta tik dviejų, rodo trečiadienį paskelbta studija, grindžiama genų analizės rezultatais.

Iki šiol vyraujanti teorija skelbė, kad europiečiai kilo iš ankstyvųjų žemdirbių, atkeliavusių į Europą iš Artimųjų Rytų prieš maždaug 7,5 tūkst. metų, taip pat vietos medžiotojų ir rinkėjų, su kuriai maišėsi naujieji atvykėliai.

Tačiau žurnale „Nature“ paskelbti DNR analizės rezultatai rodo, kad šiame maišymesi dalyvavo trečioji grupė – žmonės, kilę iš Eurazijos šiaurės.

Šios išvados reiškia, kad šiaurės Eurazijos žmonės, gyvenę didžiuliame regione, apimančiam didelę dalį Rusijos ir šiaurės Azijos, papildė genų telkinį tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje.

Randame vienareikšmiškų įrodymų, jog žmonės Europoje turi visas tris protėvių linijas.

Šios grupės įtaka Šiaurės ir Pietų Amerikos gyventojams buvo įrodyta ankstesnėse studijose, atskleidusiose, kad šiaurės Eurazijos gyventojai atkeliavo į dabartinę Aliaską prieš daugiau negu 15 tūkst. metų, perėję „ledo tiltu“, anuomet jungusiu Beringo sąsiaurio salas.

„Randame vienareikšmiškų įrodymų, jog žmonės Europoje turi visas tris protėvių linijas“, – sakė Harvardo medicinos mokyklos mokslininkas Davidas Reichas, vadovavęs šiam tyrimui kartu su Johannesu Krause iš Tiubingeno universiteto Vokietijoje.

100 mokslininkų grupė šias išvadas padarė remdamiesi gausia tyrimų medžiaga.

Jie analizavo DNR, išgauta iš devynių senovinių griaučių, rastų Švedijoje, Liuksemburge ir Vokietijoje. Aštuoneri iš tų palaikų priklausė medžiotojams ir rinkėjams, gyvenusiems prieš maždaug 8 tūkst. metų, dar prieš įsigalint žemdirbystei, taip pat vienam žemdirbiui, gyvenusiam prieš maždaug 7 tūkst. metų.

Dabartiniai Šiaurės Europos gyventojai turi palyginti daugiau medžiotojų ir rinkėjų grupei būdingų genų, kurie tarp lietuvių sudaro iki 50 procentų. Tuo tarpu pietų europiečių genomuose didesnę reikšmę turi žemdirbių linija.

„Stebimas staigus genetinės pokytis tarp medžiotojų ir rinkėjų (epochos) bei žemdirbių epochos, atspindintis didelį žmonių judėjimą į Europą iš Artimųjų Rytų“, – sakė D.Reichas.

Tie genomai buvo palyginti su DNR mėginiais, paimtais iš 2,3 tūkst. dabartinių žmonių, gyvenančių visame pasaulyje.

„Senovinė šiaurės Eurazijos protėvių linija visur Europoje yra mažiausias komponentas – niekada neviršijantis 20 proc., bet ją randame beveik kiekvienoje europiečių grupėje iš mūsų ištirtų, taip pat Kaukaze ir Artimuosiuose Rytuose“, – sakė Harvardo komandos narys Josifas Lazaridis.

Dabartiniai Šiaurės Europos gyventojai turi palyginti daugiau medžiotojų ir rinkėjų grupei būdingų genų, kurie tarp lietuvių sudaro iki 50 procentų. Tuo tarpu pietų europiečių genomuose didesnę reikšmę turi žemdirbių linija, pridūrė J.Lazaridis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT