Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žmonių-nykštukų kaimo paslaptis Kinijoje lieka neįminta

Verslas
123rf.com nuotr. / Mažaūgis prie milžino
Šaltinis: Technologijos.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Yangsi – atokus kaimelis Sičiuanio provincijoje (Pietvakarių Kinija), kurio gyventojai mokslininkus glumina jau 63 metus. Apie 40 proc. kaimelio gyventojų – nepaprastai žemo ūgio: aukščiausio ūgis siekia apie 115 cm, žemiausio – 63 cm. Daugelis jų – ne aukštesni nei 80 cm. Populiacijos procentas yra gerokai per didelis, kad fenomeną būtų galima paaiškinti atsitiktinumu. Vis dėlto, iki šiol šio fenomeno paaiškinti nesugebėjo niekas.

Dabar kaimelyje gyvena iš viso 80 žmonių, iš kurių 36 yra nykštukai. Nieko nuostabaus, kad kinai šį kaimelį pradėjo vadinti „Nykštukų kaimeliu“. Anot kaimo senolių, taikų, ramų kaimelio gyvenimą prieš daugybę metų sudrumstė mįslingas sveikatos sutrikimas, palietęs daugiausiai 5-7 m. vaikus. Atsitiko taip, kad jie nei iš šio, nei iš to nustojo augti – ir tokio ūgio liko iki šiol. Kai kurie jų įgijo ir kitokių negalių.

Glumina ne mažas kaimelio gyventojų ūgis, o didelis mažaūgių skaičius. Vargu ar tai atsitiktinumas: juk vienu metu kaimelyje oficialiai buvo užregistruota apie 120 nykštukų. 

Mokslininkai Yangsi kaimelyje lankėsi ne kartą ir ne du. Tyrė vandenį, dirvožemį, regione užauginamą derlių. Nuodugniai buvo ištirti ir augti nustoję kaimelio gyventojai. Vis dėlto nustatyti, dėl kokios priežasties nustojo augti 40 proc. kaimelio gyventojų, taip ir nepavyko.

Pirmieji keisto sveikatos sutrikimo atvejai ten užregistruoti 1951 metais. Gyventojai skundėsi neįprastai trumpomis galūnėmis. 1985 m. atliktas gyventojų surašymas atskleidė, kad kaimelyje yra 119 nykštukų: sutrikimas niekur nedingo ir sėkmingai stabdė naujos kaimelio generacijos augimą.

Kinijos valdžia neneigia šio kaimelio egzistavimo, tačiau patekti į jį užsieniečiams nevalia. Tad žiniasklaidai tenka tenkintis keliomis fotografijomis. Ir aibe gandais apaugusių istorijų.

Nors oficialiai pirmieji nykštukai užregistruoti 1951 m., kaimelio gyventojų gretose mažaūgių atsirado apie 1911 metais. 1947 m. anglų mokslininkas Karylas Robinas Evansas pareiškė lankęsis atokiame kinų kaimelyje, kuriame matė kelis šimtus nykštukų. Kaimelio geografinė padėtis apytiksliai sutampa su Yangsi kaimelio koordinatėmis.

Glumina ne mažas kaimelio gyventojų ūgis, o didelis mažaūgių skaičius. Vargu ar tai atsitiktinumas: juk vienu metu kaimelyje oficialiai buvo užregistruota apie 120 nykštukų. Tikimybė, kad vaikas nustos augti ir liks neįprastai mažo ūgio, lygi 1 iš 20 000. Tai liudija, kad Yangsi kaimelio gyventojai augti nustojo dėl kažkokios specifinės ir vis dar neatskleistos priežasties. 1997 m. naujoje kaimelio fenomeno teorijoje iškelta prielaida, kad dėl mažo ūgio galėtų būti kalti santykinai nemenki gyvsidabrio kiekiai dirvožemyje, tačiau ši prielaida nebuvo įrodyta.

Kaimelio gyventojai pradėjo tikėti blogio jėgų įsikišimu. Vieni keiksnoja apylinkių feng šui ypatumus, kiti mano, kad prakeiksmą kaimeliui lėmė kadaise netinkamai surengtos protėvių laidojimo apeigos. Vienas keisčiausių paaiškinimų virtęs savotiška legenda: neva prieš daugelį metų vyras, vardu Wang, pagavo juodą vėžlį su keistomis kojomis. Kiti kaimiečiai siūlė vėžlį paleisti, tačiau galiausiai laimikis buvo iškeptas ir suvalgytas. Kaimelį užpuolus nykštukų sindromui, pradėta tikėti, kad visa tai – dėl to juodo vėžlio.

Yra manančių, kad ūgio sutrikimus galėjo sukelti Kiniją užpuolusių Japonijos dalinių naudotos dujos. Tačiau japonai Yangsi kaimelio niekad nepasiekė.

Vis dėlto, reikalai kaimelyje gerėja. Nors didelė dalis kaimelio gyventojų yra ne aukštesni nei 80 cm ūgio, jauniausios generacijos Yangsi gyventojams keistojo nykštukų sindromo išvengti, rodos, pavyksta.

Technologijos.lt
Komentarai
Temos Kinija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT