Internetas yra didžiausias pasaulyje kompiuterinis tinklas. Jį sudaro daugybė kompiuterių, serverių, duomenų bazių ir kitų įrenginių, sujungtų į vieną tinklą.
Skaičiuojama, kad šiuo metu prie interneto yra prijungta per 75-100 mln. serverių. Juose saugoma informacija, kuri gali būti pasiekiama per internetą – viešai ar su ribota prieiga.
Serveriai, žinoma, naudoja elektros energiją – kartu sudėjus apie 40 mlrd. vatų. Žinant elektrono svorį galima suskaičiuoti kiek sveria visa ši energija. Nustatyta, kad visi šie judantys elektronai sveria apie 50 gramų.
Tiesa, tai tik serverius aptarnaujanti elektra. Pridėjus prie interneto prijungtus asmeninius kompiuterius gautume maždaug triskart didesnį skaičių.
Dar įdomiau sužinoti, kiek sveria visa interneto informacija.
Manoma, kad viso interneto informacija sudaro apie 5 mln. terabaitų (palyginimui, paieškos sistema „Google“ indeksuoja apie 0,004 proc. šios informacijos). Visa informacija yra saugoma binarinio kodo pavidalu – ar tai būtų standusis diskas, USB atminties raktas ar kita laikmena. Binarinis kodas daugumoje atminties laikmenų saugomas panaudojant specialius tranzistorius, po vieną kiekvienam bitui, kuriuose laikomi elektronai „įsimena“ savo informaciją (t.y. ar jis yra „vienetas“, ar „nulis“).
Nors įrašius duomenis bendras elektronų skaičius nesikeičia, įkrauti elektronai yra nežymiai sunkesni. Tiesa, jų svoris yra tik teorinis, kadangi apskaičiuoti jo fiziškai neįmanoma, nes net pačios tiksliausios svarstyklės pasaulyje gali užfiksuoti tik maždaug milijardą kartų didesnį svorį (1/1000000000 gramo).
Tačiau sudauginus skaičius gaunamas kiek labiau apčiuopiamas (tiesa, vėlgi tik teorinis) skaičius – 0,00000567 gramo. Tiek turėtų sverti viso interneto duomenys. Maždaug tokio svorio yra pati mažiausia smėlio kruopelytė.
Siūlome pasižiūrėti vaizdo įrašą, kuriame visa tai paaiškinama išsamiau (anglų k.):
