Kelias savaites mėgavausi 138 cm įstrižainės LCD televizoriumi „Samsung UN55C7000“, kuris palaiko daugybę įvairiausių funkcijų bei gali rodyti 3D vaizdą. Pats televizorius išties įspūdingas, tačiau apie jį vėliau, pirmiausia – apie 3D.
Trimačio vaizdo televizorių teko matyti ne vienoje technologijų parodoje, šįmet net keli gamintojai atvežė jų parodyti ir į Lietuvą. Bet kelios minutės pažiūrėjimo „pernešant“ akinius skiriasi nuo spoksojimo po kelias valandas kasdien. Todėl ir pačiam buvo įdomu, ar 3D „užkabins“.
Deja, bent manęs neužkabino. Pirma, visada reikia dėvėti specialius akinius, kas tikrai užknisa. Pirmomis minutėmis dar nieko. Po pusvalandžio dar galima kentėti. Bet valanda man jau buvo riba. Vaizdas man neatrodė to vertas. Antra, nors televizorius išties didelis, tam, kad trimatis vaizdas bent kiek darytų įspūdį, reikia sėdėti per 1-2 metrus nuo jo. Tuomet televizoriaus rodomas vaizdas bent apima didžiąją dalį akiračio. Atsisėdus toliau 3D efektas paprasčiausia netenka prasmės – čia tas pat, kaip žiūrėti krepšinį iš paskutinės eilės tribūnoje. Trečia, net ir žiūrint iš pakankamai arti 3D vaizdas nesukuria tokio gilaus įspūdžio, kaip, tarkime, kino teatre. Be to, pažiūrėjus ilgiau trimatis vaizdas pradeda erzinti akis (nors, bent man, tai galioja ir kino teatre).
Žodžiu, bent man trimatis vaizdas neatrodė toks naudingas, kad visada žiūrėdamas televizorių dar užsidėčiau ir akinius. Na, „sumesti“ kokį žaidimą, pažiūrėti vieną-kitą vaizdo klipą ar filmą (bet turėtų būti labai „trimatiškas“) galima, bet tikrai netinka nuolatiniam naudojimui.
Kitos televizoriaus funkcijos
Grįžtant prie „Samsung“ televizoriaus (ir jau nebekreipiant dėmesio į 3D funkciją), galiu pasakyti, kad man jis tikrai patiko. Vaizdas kokybiškas, spalvos ryškios, aiškios, sodri juoda, aukštos raiškos vaizdas (1920x1080 taškų)... Vienas malonumas tokį žiūrėti.
Be to, jam tikrai atsiras vietos net labiausiai „suspaustame“ kambaryje – be stovo jo storis yra vos 2,5 cm. Visgi jis turi visas jungtis, kurių gali prireikti, pradedant VGA, Audio/Video, ir baigiant HDMI. Taip pat galima žiūrėti filmus ar klausyti muzikos prijungus paprasčiausią USB atminties raktą.
Kita naudinga funkcija – televizorių galima prijungti prie interneto ir žiūrėti „YouTube“ vaizdo įrašus, pasitikrinti „Facebook“ ar tiesiog naršyti internete. Na, gerai, su nuotolinio valdymo pulteliu tai nėra itin patogu (panašiai kaip naršyti telefonu, kuris neturi lietimui jautraus ekrano, o tekstas įvedamas skaitine klaviatūra). Bet televizorius juk ir neturi atstoti kompiuterio – veikiau trumpam pakeisti jį, kai rodo reklamą. Užeini, pasijuoki iš kokios nesąmonės „YouTube“ ir grįžti prie šokių... ar ką ten dabar liaudis žiūri...
Trūkumai? Sunku tokių rasti. Tiesa, filmus žiūrėjau prijungęs savo kolonėles – bent man garso truputį trūku. Tiesa, yra ir dar vienas minusas. Jo kaina siekia apie 7-8 tūkst. Lt. Kad ir koks geras, didelis ir plonas būtų, jam gali būti sunku konkuruoti su kiek paprastesniais plazminiais televizoriais. Beje, analogiškas „Samsung“ gaminys, tik be 3D funkcijos, parduodamas jau už maždaug 5 tūkst. Lt. Vertėtų gerai pagalvoti, ar tikrai verta mokėti daugiau...
