-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Bazinės stotys nesikandžioja

Šiandien norime pakalbėti apie tai, kodėl kai kurie žmonės labai myli savo mobilųjį telefoną, bet visai nemyli savo kaimynystėje stovinčios mobiliojo ryšio bazinės stoties, nors tik jos dėka mobilusis telefonas ir gali veikti. Kai skambinate, mobiliojo ryšio telefono signalas pasiekia arčiausiai esančią jūsų operatoriaus bazinę stotį, bokšte esantis imtuvas priima signalą, o siųstuvas jį persiunčia į skambinančiojo telefoną.
Bazinės stotys
Bazinės stotys / TELE2 nuotr.

Mobiliojo ryšio bazinė stotis arba mobiliojo ryšio antena sudaryta iš trijų pagrindinių dalių: tam tikros patalpos, paprastai metalinio konteinerio, kuriame sudėta daug elektronikos, bokšto ir viršuje pritvirtintų antenų.

Dabar šiek tiek plačiau apie atskirus bazinę stotį sudarančius elementus.

Antenos yra dviejų rūšių: siuntimo, skirtos siųsti elektromagnetinėms bangoms iš bazinės į mobiliąją stotį, ir priėmimo antenos, skirtos „gaudyti“ bangas, perduodamas iš mobiliųjų telefonų. Siuntimo antenas turi ne tik mobiliojo ryšio bazinės stotys, bet ir kiti  plačiai buityje paplitę apsaugos įrenginiai, įvairūs bevieliai vartų atidarymo mechanizmai, automobilių nuotoliniai užraktai, bevieliai durų ar vartų skambučiai. Visos antenos yra sertifikuotos ir atitinka privalomus normatyvus.

Bokštas. Kuo jis aukštesnis, tuo didesnė bazinės stoties aprėpties teritorija. Kaimiškose vietovėse  reikalinga didelė aprėptis, todėl stengiamasi statyti aukštesnes bazines stotis. Tam pasitelkiamas ir reljefas, tad stotys dažniausiai statomos ant kalvų. Miestuose panaudojami vandentiekio bokštai arba tiesiog aukštesni namai – kuo daugiau bazinių stočių, tuo daugiau gyventojų jos gali aptarnauti. Iškart atkreipsime dėmesį – kuo daugiau įrengta bazinių stočių, tuo silpnesnius signalus skleidžia mobilusis telefonas, kadangi lengviau ir greičiau užmezga ryšį su stotimi.

Pakalbėkime plačiau apie bazinių stočių ir telefonų elektromagnetinę spinduliuotę. Įvairių dažnių ir ilgio bangos mus supa kaip vandenyne.  Šias bangas skleidžia daug kas – kompiuteriai, televizoriai ir dar begalė kitų buities įtaisų. Leistiną bazinių stočių skleidžiamų elektromagnetinių bangų intensyvumą nustato kiekviena šalis pagal joje galiojančias sveikatos normas. Spinduliuotės intensyvumas apskaičiuojamas kaip elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis, matuojamas mikrovatais kvadratiniam centimetrui. O čia – nemaža įdomybė ir didelis pliusas Lietuvai. ES rekomenduojamas maksimalus spinduliuotės intensyvumas yra 4500 µW/cm2  (900 MHz bazinėms stotims) ir 9000 µW/cm2 (1800 MHz bazinėms stotims). Leistume jums paspėlioti, o koks gi maksimalus leistinas spinduliavimas Lietuvoje, bet greičiausiai neatspėsite. Kodėl? Nes jis – vienas mažiausių ES, tik 10 µW/cm2. Ir tai – tik leistina norma. Atliekant tyrimus LIetuvoje nustatoma vos 0,1 µW/cm2.

Palyginti su kitais prietaisais bazinių stočių galia yra tikrai nedidelė ir prilygsta, pavyzdžiui, jūsų šaldytuvo galiai.  Tuo tarpu radijo stočių siųstuvai gali būti kelis šimtus ir net tūkstančius kartų galingesni, jau nekalbant, pvz.,  apie Televizijos bokštą. Laimei, apie televizijos bokštų spinduliuotės aukas kol kas nei pasaulyje nei Lietuvoje negirdėti, todėl Vilniaus Karoliniškių ir Lazdynų gyventojai iki šiol lyg niekur nieko gyvena įprastą gyvenimą. Bet, aišku, nieko gėdingo apsidrausti ir kalbant telefoną laikyti ne prie ausies, o naudotis laisvųjų rankų įranga. Ką dar galėtume patarti – kuo mažiau būti saulėje, nes saulės spinduliuotė giedrą dieną gali būti net dešimtis tūkstančių kartų didesnė nei stovint 10 m atstumu nuo bazinės stoties.

Kas dar svarbu? Europos Tarybos leidžiamas spinduliuotės lygis viršijamas tik antenos centro aukštyje, maždaug 6 m spinduliu, toliau jis mažėja. Tad jei sugalvotumėte prisisegti Karlsono motorėlį, tiesiog neskrajokite prie antenos arčiau negu per tuos 6 metrus. Bet juk paprastai tokiose vietose sutinkamos tik varnos ar balandžiai. Bangos nuo antenos sklinda daugiausiai aplinkui, horizontaliai, o ne žemyn. Todėl net jei stovite bazinės stoties papėdėje, galite būti tikri, kad jums nė plaukas nuo galvos nenukris. Ir čia nėra jokio detektyvo. Kas susilpnina elektromagnetines bangas? Augalai, dulkės, pastatų sienos. Tačiau neskubėkite džiaugtis – kartu mažėja ir jūsų telefono signalo stiprumas.

Galiausiai bazinių stočių saugumu Lietuvoje rūpinasi atsakingos institucijos − visuomenės sveikatos centrai ir Ryšių reguliavimo tarnyba. Mes bendradarbiaujame su šiomis institucijomis ir galime jus drąsiai užtikrinti, kad jei dėl bazinių stočių kiltų nors menkiausias pavojus mūsų gyvybei ar sveikatai, prižiūrėtojai pirmieji pultų skambinti pavojaus varpais. 

O ką apie tai manote jūs? Pasidalinkite savo mintimis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius