Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Google“: nuo idėjos iki pasaulio užkariavimo

„Google“
AFP/„Scanpix“ nuotr. / „Google“
Šaltinis: Verslas.in
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Google“ nėra eilinė bendrovė. Nuo pat pradžių neplanavome tokiais būti“, – 2004 metais laiške investuotojams rašė jos įkūrėjai Larry Page‘as ir Sergey Brinas.

Nuo tada bendrovė tapo tikra milžine, jos vertė rinkoje siekia 180 mlrd. JAV dolerių, o kiekvieną mėnesį pasirodo bendrovės pranešimai spaudai apie naujas įsigytas bendroves.

Praeitais metais pasaulį sudrebino žinia, kad „Google“ ketina vėjo energija aprūpinti visą rytinę JAV pakrantę. Šiais metais pasaulį apskriejo žinia apie „Motorola Mobility“ įsigijimą, kuri įkurta dar prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Ar teisinga „Google“ vis dar laikyti bendrove, savo veiklą vykdančią internete? Vargu. Kita vertus, kompanija vis dar priklausoma nuo savo paieškos sistemos, kuri generuoja apie 95 proc. apyvartos bei grynojo pelno.

Plėtra, plėtra ir dar kartą plėtra

Didžioji dalis „Google“ plėtros yra organiška, t. y. augimas iš savo pačios išteklių. Tačiau pastaruoju metu kompanija vis dažniau įsigyja kitas sėkmingas bendroves ir taip stiprina savo padėtį rinkoje.

Viskas prasidėjo 2006 metais, kai už tuomet įspūdingą 1,7 mlrd. JAV dolerių sumą buvo įsigytas vaizdo įrašų portalas „YouTube“. Kitais metais už didžiausią internetinės reklamos tinklą „DoubleClick“ nepagailėta 3,1 mlrd. JAV dolerių.

Visa tai kompaniją pavertė didžiule jėga, su kuria reikia skaitytis. Nepaisant to, „Google“ susiduria ir artimiausiu metu vis labiau susidurs su dviem problemomis.

Visų pirma, antimonopolinės institucijos, kurios jau dabar atidžiai seka kiekvieną „Google“ žingsnį. Galimas daiktas, kad „Google“ manipuliuoja savo turima paieškos sistema ir lankytojus nukreipia į sau patogius tinklalapius.

Nepaisant naujų pirkinių, „Google“ vis dar yra priklausoma nuo savo paieškos sistemos. Investuotojai sako, jog „Google“ ištiks „Microsoft“ likimas, kuri buvo priklausoma nuo „Windows“ ir „Office“ programinės įrangos.

Didžioji internetinė siena

Socialinis tinklas „Facebook“ ir elektronikos įrenginių gamintoja „Apple“ imasi patys kaupti informaciją apie vartotojus, kuri neprieinama net „Google“ paieškos sistemai. Tokia tendencija netiesiogiai kenkia pagrindiniam „Google“ verslui – paieškos sistemai.

„Prieš keletą metų būčiau pasakęs, jog tai nėra problema. Tačiau dabar sakau – tai daugiau nei problema, tai tikra grėsmė“, – atvirauja „Google“ valdybos pirmininkas Ericas Schmidtas.

Ambicija yra labai svarbi mūsų kultūros dalis. Tai, kokiais eksperimentais galite užsiimti pas mus, negali pasiūlyti nė viena mokslo laboratorija planetoje, – teigia S.Brinas.

Šią grėsmę kelia ne tik minėtos bendrovės. Atsiranda vis daugiau žiniasklaidos koncernų, kurie nebenori, jog jų tekstai būtų pasiekiami per „Google“ paieškos sistemą.

Tam, kad užkirstų kelią interneto monstrui, šios bendrovės pasiryžusios varžytis ir teismuose.

Atrodo, kad L.Page‘o pradinę svajonę „atsisiųsti internetą“ (nuo kurios ir prasidėjo paieškos sistemos kūrimas) gali tekti keisti.

Problemos viduje ir galimybės išorėje

Pastaruoju metu „Google“ patiria nemažai problemų įmonės viduje.

Bendrovė prarado nemažai puikių darbuotojų, pvz. Omarą Hamoui, mobiliosios reklamos tinklo „AdMob“ įkūrėją, ar Larsą Rasmusseną, išėjusį dirbti į „Facebook“.

Anot jo, „Google“ tapo sunku užbaigti pradėtus darbus dėl biurokratijos. „Google“ bendrovėje šiuo metu dirba 23 tūkst. darbuotojų.

Ar tai žymi kompanijos pabaigos pradžią? Tiesa ta, jog prieš 3–4 metus bendrovė augdavo 50 proc., o kartais ir daugiau. Paskutiniais metais augimas tebuvo vos 9 proc., tačiau ir tai yra daug, prisiminus neseniai praūžusią finansų krizę.

Verslas.in redakcijos nuomone, „Google“ neturėtų tapti (bent jau artimiausius 3–5 metus) „praeities“ bendrove. Juolab, kad internetinė reklama dar nepasiekė savo viršūnės, o šioje rinkoje „Google“ karaliauja.

Taip pat reikėtų prisiminti mobilųjį internetą ir „Android“ operacinę sistemą. Šį produktą „Google“ mobiliųjų telefonų gamintojams dalija veltui, tačiau naudojantis ja pristato visą eilę savo kitų paslaugų bei produktų.

Praktiškai nuo nulio „Android“ vos per kelis metus tapo antra pagal dydį rinkoje mobiliųjų telefonų platforma, nusileisdama tik „Apple“ „iOS“.

Taip pat nereikėtų pamiršti populiariosios „Chrome“ naršyklės, kurią vis dažniau pasirenka nešiojamų kompiuterių gamintojai.

Didžiausias dėmesys – mobiliesiems telefonams

Kompanija mato didžiules perspektyvas mobiliųjų telefonų rinkoje. Išmanieji telefonai atveria daugybę galimybių kompanijoms, turinčioms reikiamų išteklių, tame tarpe ir finansinių.

Kaip pavyzdį galėtume paminėti paiešką mobiliuosiuose telefonuose balsu. Tarkime, jūs pasakote „atostogos Ispanijoje“ ir telefonas parodo gerą pasiūlymą iš šio krašto.

Dar geriau, mobilusis telefonas žino jūsų buvimo vietą, tad gali pasiūlyti geriausius variantus, kurie yra vos už kelių žingsnių nuo jūsų.

Toks vartotojų nukreipimas į reikiamą tašką gali duoti papildomų įplaukų „Google“ ir kitoms bendrovėms. Atrodo, jog „Google“ turi rimtų ketinimų tapti lydere ir šioje srityje.

Nepamiršime ir tradicinės reklamos mobiliuose telefonuose. Anot kai kurių šaltinių, internetinės reklamos rinka šiais metais pasieks 1 mlrd. JAV dolerių. Neblogas laimikis.

Vietoj pabaigos

Visa tai rodo, kad „Google“ priklausymas vos nuo vieno dalyko – paieškos sistemos – atveria dar daugiau galimybių. Ne viena bendrovė Silicio slėnyje norėtų turėti tokią priklausomybę.

Vien tik finansinis stabilumas nepadės kompanijai išlaikyti lyderės pozicijos ir ateityje. Reikės kūrybingumo, originalumo ir daug energijos.

Tokie projektai, kaip vėjo energetika, akivaizdžiai nukreipti į ilgalaikę perspektyvą. „Google“ darbuotojai mėgsta todėl, kad kompanijos tikslas yra sukurti kažką išties vertingo vartotojams.

„Ambicija yra labai svarbi mūsų kultūros dalis. Tai, kokiais eksperimentais galite užsiimti pas mus, negali pasiūlyti nė viena mokslo laboratorija planetoje“, – teigia S.Brinas.

Verslas.in
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT