Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Hillary Clinton patarėjas teigia, kad kai kurias interneto svetaines blokuoti galima ir net būtina

JAV Valstybės sekretorės Hillary Clinton patarėjas technologijų klausimais Alecas Rossas.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / JAV Valstybės sekretorės Hillary Clinton patarėjas technologijų klausimais Alecas Rossas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Interneto tinklalapių blokavimas yra blogas sprendimas, tačiau prieiga prie kai kurių svetainių gali ir turėtų būti blokuojama, teigia JAV Valstybės sekretorės Hillary Clinton patarėjas technologijų klausimais Alecas Rossas.

Interviu naujienų portalui 15min.lt A.Rossas pareiškė, kad JAV yra pasišventusi interneto laisvės gynėja ir „nė viena kita šalis nėra tiek padariusi“ gindama interneto nepriklausomybę, kaip Amerika.

„Interneto laisvė yra nepaprastai svarbus iššūkis visam pasauliui, ir JAV yra didžiausia to šalininkė. Hillary Clinton yra didžiausia interneto laisvės šalininkė. Ji šia tema yra paskelbusi du svarbius politinius pareiškimus, ir apibūdino interneto laisvę kaip XXI amžiaus žmogaus teisę. Ji yra įsitikinusi, kad žmonės privalo turėti galimybę prisijungti prie interneto, naršyti jų norimose interneto svetainėse ir bendrauti vieni su kitais be vyriausybių įsikišimo“, – sakė JAV Valstybės sekretorės patarėjas.

Interneto laisvę jis lygino su kitomis visuotinai pripažintomis vertybėmis: žodžio, spaudos, saviraiškos laisve. Jokio skirtumo, kur žmonės naudojasi šiomis teisėmis ir laisvėmis – internete ar „ant žemės“ – kadangi visa tai „susiliejo į vieną pasaulį“.

Svetainių blokavimas interneto laisvei neprieštarauja?

A.Rossas teigė siekius blokuoti interneto svetaines vertinąs blogai, bet pabrėžė, kad tam tikrais atvejais tokių priemonių gali ir turėtų būti imtasi.

„Tarkime, vaikų pornografija, vogta intelektinė nuosavybė, finansiniai nusikaltimai ir panašūs dalykai – interneto laisvė nesuteikia teisės daryti nusikaltimų. Kaip ir leidimas nešiotis ginklą nesuteikia teisės nušauti žmogų, arba laisvė reikšti nuomonę nesuteikia teisės kažką apšmeižti. Visa tai riboja įstatymai ir tos pačios visuotinės laisvės. Taigi pasisakymas už interneto laisvę nereiškia, kad esi už vaikų pornografiją ar finansinius nusikaltimus internete“, – sakė H.Clinton patarėjas.

Anot jo, būtent tarptautiniu mastu pripažintos visuotinės žmogaus teisės nubrėžia tą ribą, kas yra leistina, o kas turėtų būti draudžiama internete.

Paaiškino, kodėl JAV pyksta ant „WikiLeaks“

Kurią visuotinę laisvę pažeidė slaptus dokumentus viešinanti svetainė „WikiLeaks“? H.Clinton patarėjas aiškina, kad JAV rūstybę šis tinklalapis užsitraukė dėl to, jog publikuoja „vogtą“ informaciją.

Hillary Clinton yra įsitikinusi, kad žmonės privalo turėti galimybę prisijungti prie interneto, naršyti jų norimose interneto svetainėse ir bendrauti vieni su kitais be vyriausybių įsikišimo, – sakė A.Rossas.„WikiLeaks“ yra klasikinis vogtos nuosavybės pavyzdys. Užėjus į parduotuvę apsipirkti jums nesuteikiama teisė pasiimti ką nori ir išeiti nesusimokėjus. Ten vyksta prekyba. Šiuo („WikiLeaks“ – aut. past.) atveju buvo pavogta privati nuosavybė. Mes nebūsime pavogtus dokumentus skelbiančių žmonių pusėje, taip pat kaip ir parduotuvės savininkas nebus jo parduotuvę vagiančių žmonių pusėje“, – sakė A.Rossas.

Galimai vogtos informacijos galima atsisiųsti ir naudojant įvairias bylų dalijimosi svetaines – „torrent“ tinklalapius, tarnybas „Rapidshare“, „Megaupload“ ir kt. Ar visos jos taip pat turėtų būti užblokuotos?

A.Rossas teigia „niekada negirdėjęs“ nė vienos šių svetainių ir jose nesilankęs, tačiau principinės nuostatos nekeičia: jei svetainėse talpinama vogta nuosavybė, jas derėtų uždaryti.

„Dalis jų galbūt įrodė, kad gerbia intelektinę nuosavybę, dalis galbūt ne. Būtų neteisinga man aiškinti, kurią svetainę galima uždaryti, o kurią – ne. Tiesiog vienos jų laikosi įstatymų, kitos – ne.
Jei ten yra vogtos nuosavybės ir tai prieštarauja įstatymams, tuomet taip (jos turėtų būti uždarytos – aut. past.)“, – teigė H.Clinton patarėjas.

Interneto tinklalapių blokavimas paprastai yra prilyginamas interneto cenzūrai, o jį „apeiti“ leidžiantis TOR projektas anksčiau buvo įvertintas už indėlį Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių protestuose bei perversmuose.

Taip pat primename, kad už interneto laisvę kovojanti JAV valdžia pernai metų pabaigoje konfiskavo ir uždarė 82 tinklalapius. Teigiama, kad jų administratoriai apie tokius ketinimus nebuvo įspėti ir net nesulaukė šaukimų į teismą.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT