Praėjusią savaitę JAV Atstovų rūmų Teisėtvarkos komiteto posėdis susilaukė itin daug žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Čia buvo svarstomas „Stop internetiniam piratavimui“ teisės akto (angl. Stop Online Piracy Act – SOPA) projektas. Šiuo aktu siekiama užkirsti kelią plačiai paplitusioms JAV kompanijų intelektinės nuosavybės vagystėms internete, pavyzdžiui, filmų, vaizdo įrašų, muzikos, įvairių prekės ženklų ar netgi receptinių vaistų neteisėtam platinimui ir įsigijimui. Įstatymo projektas numato, kad, įtarus internetinę svetainę piratavimu, prokurorai galėtų kreiptis į teismą ir pareikalauti, kad šis įgaliotų svetainės banką, serverių administratorių, interneto paslaugų tiekėją, naršyklių, interneto paieškos sistemų operatorius bei domeną registravusią instituciją nutraukti su šia svetaine bet kokius ryšius, o jei minėtos institucijos atsisakytų bendradarbiauti, joms galėtų būti keliami ieškiniai dėl teisės į intelektinę nuosavybę pažeidimo. Taip pat numatoma sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę ir pelno nesiekiantiems eiliniams interneto vartotojams, kurie savo privačiose svetainėse paviešins autorystės teisėmis saugomą intelektinę nuosavybę. Už tai jiems siūloma skirti iki penkerių metų kalėjimo bausmę.
Šiuo aktu siekiama užkirsti kelią plačiai paplitusioms JAV kompanijų intelektinės nuosavybės vagystėms internete
Panaši iniciatyva rugsėjį buvo svarstoma ir kituose Kongreso rūmuose – Senato Teisėtvarkos komitete. Tiesa, nepaisant gausaus palaikymo teisės akto „Apsaugokime IP“ (angl. Protect IP Act – PIPA), projektas kol kas nesulaukė pritarimo. Tam pasipriešino demokratų senatorius iš Oregono valstijos Ronas Wydenas. Jis, pasinaudodamas techninėmis įstatymų leidybos subtilybėmis, užlaikė teisės akto projektą, todėl Senatas negali dėl jo balsuoti. Tačiau politikos apžvalgininkai pranašauja, kad, jei dėl šio projekto vis dėlto būtų balsuojama, Senatas jam neabejotinai pritartų. Atstovų rūmuose svarstoma SOPA šiuo atveju yra kiek griežtesnis PIPA analogas.
Šalininkai ir jų argumentai
Tačiau abu siūlymai neturi konkretaus partinio palaikymo ar pasipriešinimo. Griežtesnį internetinės veiklos reguliavimą Atstovų rūmuose inicijavo respublikonas Teisėtvarkos komiteto pirmininkas iš Teksaso valstijos Lamaras Smithas, bet šį jo žingsnį netrukus suskubo paremti kitas komiteto narys, demokratas Johnas Conyersas iš Mičigano, kuris pabrėžė, kad svarstomas teisės akto projektas yra dvipartinis ir tai esą jam duoda papildomos reikšmės. Pasak L.Smitho, dėl internetinio piratavimo JAV kasmet „patiria apie 100 milijardų dolerių nuostolių ir praranda tūkstančius darbo vietų“, todėl atėjo metas imtis ryžtingų priemonių kovai su tokia internetinės bendruomenės savivale. Būtent tam jis esą ir siūlo SOPA, nes naujasis įstatymas sudarytų palankesnes sąlygas bylinėjantis su intelektinės nuosavybės teises pažeidinėjančiomis svetainėmis, be to, leistų atsakingoms institucijoms nutraukti jų veiklą arba bent jau apriboti tokių „savivaliaujančių“ svetainių pasiekiamumą.
Šiam įstatymo projektui savo paramą viešai yra išsakiusios tokios įtakingos ir stambios korporacijos kaip „Microsoft“, „Walmart“, Jungtinių Valstijų Prekybos rūmai, aktorių, muzikantų, kino kūrėjų bei scenaristų gildijos. Užkulisiuose neoficialiai juokaujama, kad verdančios aistros dėl SOPA yra Holivudo prodiuserių ir interneto bendruomenės kova dėl įtakos. Sunku vertinti, kas laimi kovą, tačiau tai, kad abiem įstatymų projektams dar kol kas nepritarta, rodo, kad internetas savo įtaka nenusileidžia kino kūrėjams. Kita vertus, iniciatyvą taip pat palaiko farmacinių preparatų gamintojai ir vaistininkai. Pastarieji ypač nepatenkinti dėl internete siūlomų receptinių preparatų įvairovės, kai vartotojai mažesnėmis kainomis ir dažnai neteisėtai gali įsigyti šių vaistų atitikmenis be receptų.
Opozicija telkia jėgas
Nepaisant egzistuojančios itin didelės JAV intelektinės nuosavybės piratavimo internete problemos, kurią pripažįsta ir su kuria ragina kovoti tos pačios interneto kompanijos, SOPA iniciatyva susilaukė itin daug neigiamos reakcijos tiek tarp JAV Kongreso narių, tiek tarp didžiųjų interneto bendrovių, tiek ir tarp eilinių interneto vartotojų. Minesotos valstijai atstovaujanti Michele Bachmann, kovojanti dėl galimybės tapti respublikonų kandidate JAV prezidento rinkimuose, pasisakė prieš valstybės galių didinimą reguliuojant informacijos viešinimą internete ir apskritai jo veikimą. Anot jos, šio įstatymo vykdymas veikiausiai suardytų interneto veikimo principus ir paskatintų nesibaigiančią teisinių ginčų virtinę. Panašių nuogąstavimų, pasinaudodama savo profiliu „Twitter“, išsakė ir Atstovų rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi, pareiškusi: „Būtina rasti geresnį sprendimą nei SOPA.“
Internetinė bendruomenė pasipiktino, kad SOPA itin smarkiai suvaržo vartotojų ir verslo bei kūrybinių idėjų plėtojimo internete galimybes
Žinoma, didžiausia opozicija ir pasipiktinimų banga pasipylė iš interneto bendrovių ir žmogaus teisių gynimo organizacijų. Pastarosios apeliavo į galimą žodžio laisvės suvaržymą ir priminė, kad JAV ilgą laiką kritikavo Kiniją, Iraną ir kai kurias kitas šalis dėl jose taikomos interneto cenzūros, o dabar esą pačios bando įvesti tokią pačią praktiką. Negana to, specialistai įspėja (daugelis internetinių svetainių veikia pagal JAV jurisdikcijoje įsikūrusių įstaigų suteiktus domenus ar yra prižiūrimos JAV veikiančių interneto tiekėjų), kad naujasis įstatymas leistų atsakingiems pareigūnams iš pasaulinio tinklo (saityno) pašalinti ne tik tiesiogiai JAV registruotas interneto svetaines, bet ir tas, kurios naudojasi JAV jurisdikcijoje veikiančių bendrovių paslaugomis.
Įstatymas pakenktų, o ne padėtų
Didžiosios interneto bendrovės, tokios kaip „Google“, „Yahoo“, „YouTube“, „Twitter“, „Facebook“, „eBay“, „LinkedIn“, „Mozilla“ ir kitos, parašė viešą kreipimąsi Atstovų rūmams, kuriame išsakė savo nuogąstavimų dėl minėto teisės akto projekto. Bendrovės teigia, kad šis įstatymas grasina sunaikinti daug darbo vietų, kurių išsaugojimu esą yra susirūpinę SOPA kūrėjai, nes uždarius kai kurias svetaines sutriktų pardavimai ir atsiskaitymai, o kai kurie asmenys nebegalėtų vykdyti individualios veiklios, net jei jų svetainėje tebuvo paviešinta nežymi arba antrinė autorinėmis teisėmis saugoma intelektinė nuosavybė. Internetinių paieškų sistemų kompanijos ir pasaulinio tinklo konsorciumas taip pat pripažino, kad, įsigaliojus minėtam įstatymui, jie būtų priversti tikrinti kiekvieną svetainę ir joje viešinamą informaciją prieš padarant ją prieinamą visiems interneto vartotojams. Tai užtruktų ilgą laiką ir taip sutrikdytų interneto veikimą. Be to, pasak iniciatyvos priešininkų, iš pasaulinio tinklo (saityno) pradėjus šalinti nepageidaujamas svetaines, būtų sutrikdyta interneto struktūra, atsirastų įvairių „plyšių“, dėl kurių galbūt sutriktų arba nebeveiktų dalis internete taikomų saugumo priemonių. Žinoma, sumažėtų ir šių bendrovių uždirbamas pelnas, nes beveik visos jos veikia pagal laisvu ir neribotu internetu paremtą verslo modelį.
Galiausiai internetinė bendruomenė pasipiktino, kad SOPA itin smarkiai suvaržo vartotojų ir verslo bei kūrybinių idėjų plėtojimo internete galimybes. Daugelis tinklaraštininkų reiškė nepasitenkinimą dėl jiems galbūt gresiančios atsakomybės už tai, kad jie nepiktavališkai paviešins menką dalį autorystės teisėmis saugomos intelektinės nuosavybės, pavyzdžiui, vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas vaizdas niekaip neprieštarauja intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymams, tačiau antrame plane ar fone skamba atlikėjo kūrinys, kuris saugomas autorinėmis teisėmis. Negana to, jie pastebi, kad tik labai nežymi internetinio piratavimo dalis yra prieinama viešai. Didžioji dalis intelektinės nuosavybės vagysčių įvykdoma uždaruose serveriuose ir svetainėse, kurioms nereikalingas JAV institucijų išduotas domenas ar priklausymas pasauliniam tinklui, todėl esą įstatymas visiškai nespręstų problemos, prieš kurią jis būtent ir siekia būti nukreiptas, o tik kenktų smulkiajam verslui, interneto plėtrai ir ribotų žodžio laisvę.