Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Informaciją amžinai išsaugosiantis stiklas

Neįprastų stiklo gijų, kurios vadinamos Princo Ruperto lašais, storesnį galą galima trankyti plaktuku ir jis nė neįskils, bet kitą pusę užtenka įskelti ir šis stiklo dirbinys sprogsta.
Kadrai iš „YouTube“, 15min.lt montažas / Stiklo gijos
Šaltinis: Technologijos.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Supermeno komiksuose herojus kartkartėmis nuskrenda į krištolinę tvirtovę, kur gali pasiekti seniai apleistos tėvynės atsiminimus, saugomus krištolo šukėse. Argi nebūtų šaunu, jei ir mes rastume, kur saugoti atsiminimus amžinai?

Aišku, jau dabar yra daugybė informacijos saugojimo būdų. Bet standžiuosius diskus lengva ištrinti, flash atmintį gali pažeisti aukšta temperatūra ir ji prastėja po kelių tūkstančių įrašymo ciklų. Netgi DVD per keletą dešimtmečių oksiduojasi – jei prieš tai nebūna subraižyti.

Saugus ilgalaikis informacijos saugojimas yra mūsų visų rūpestis. Ateities žmonės ar net ateivių civilizacijos įvertintų tvarkingai sudėliotus įrašus. Pasirodo, šios futuristinės vizijos įgyvendinimui, nelabai ką geriau už Supermeno šukes galėtume sukurti.

Harvardo universiteto mokslininkai parodė, kad turėtų būti įmanoma įrašyti duomenis į patvarią skaidrią medžiagą, pavyzdžiui, stiklą. Stiklas atsparus karščiui, cheminėms medžiagoms ir mechaniniam stresui

1996 metais Harvardo universiteto mokslininkai parodė, kad turėtų būti įmanoma įrašyti duomenis į patvarią skaidrią medžiagą, pavyzdžiui, stiklą. Stiklas atsparus karščiui, cheminėms medžiagoms ir mechaniniam stresui – gali būti netgi neperšaunamas. Pagal Harvardo mokslininkų sumanymą, informacijos bitai į medžiagą būtų rašomi paprasčiausiai nukreipiant stiprų lazerio spindulį, sukuriantį mažus defektus, kurių lūžio rodiklis skiriasi nuo supančio stiklo. Tokią informaciją būtų galima nuskaityti, apšviečiant medžiagą ir ištiriant nuo defektų atsiradusių taškų raštą.

Sumanymo įgyvendinimas ilgokai užtruko, kadangi reikia ypač tiksliai sufokusuotų lazerių, o tai gana nauja technologija. Bet Japonijos bendrovė „Hitachi“ kitais metais planuoja rinkai pateikti kvarcines atminties medžiagas.

Fizikas Peteris Kazansky'is ir jo komanda iš Southamptono universiteto (JK) nori žengti dar toliau. Jie mano, kad kvarciniame stikle įgalima įrašyti duomenis penkiais „matmenimis“, naudojant ne tik kristalo tris erdvės dimensijas, bet rašančio lazerio kintamo intensyvumo ir poliarizacijos efektus. Informacijos tankis būtų aštuonis kartus didesnis, nei „Hitachi“ metodo, ir nago dydžio kvarcinio stiklo plokštelėje būtų galima sutalpinti terabaitą informacijos. Kazansky'io grupės skaičiavimais, tokia atmintis būtų stabili iki 1000 °C, galėtų ištverti branduolinį holokaustą ir išliktų 10 milijardų metų. „Tai sulygintina su Visatos amžiumi“, – sako Kazansky'is.

Jo grupė dabar stengiasi pagerinti duomenų rašymo į stiklą spartą nuo dabartinių kilobaitų per sekundę iki megabaitų. Tokios spartos pakaktų video darymui realiu laiku ir išsaugojimui ateities smalsuoliams. To pakaktų netgi Supermenui.

Technologijos.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT