Į LŽ kreipėsi vilnietė Vilma (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), iš kurios kortelės sąskaitos internetiniai nusikaltėliai iššlavė 1500 litų. Šis incidentas – jau antras per mėnesį, kai moteris prarado pinigus nieko apie tai nenutuokdama.
Pirmą kartą jos kortelės duomenys buvo pavogti, kai Vilma viešėjo Ispanijoje. Ten ji pasinaudojo bankomatu, kuriame veikiausiai buvo įtaisyta speciali nusikaltėlių įranga. Patirtus nuostolius vilnietei tąkart kompensavo bankas, nemokamai išdavė ir naują kortelę.
Tačiau praėjus mėnesiui Vilmos laukė naujas akibrokštas – šįkart Lietuvoje. Nusikaltimas įvykdytas elektroninėje erdvėje, pasinaudoję moters slaptais internetinės bankininkystės duomenimis, vagys už jos lėšas sugebėjo įsigyti lėktuvo bilietą.
Užblokavo pats bankas
„Pasinaudoję mano sąskaita banke „Swedbank“, nusikaltėliai atliko du pirkimus. Vieną – doleriais, nuostolis vos 8 litai, kitą – estiškomis kronomis – netekau beveik 1500 litų. Pirmasis pirkimas veikiausiai buvo tik bandomasis. Norėta įsitikinti, ar sąskaitoje yra pinigų“, – LŽ pasakojo Vilma.
Bankų saugumo lygis sparčiai tobulėja, tačiau atkreipiame dėmesį, kad eilinis klientas gali nepastebėti nei nusikaltėlių veiksmų, nei bankų atsako į juos, – sakė Tomas Vaišvila.Kad dingo pinigai, pastebėta visiškai atsitiktinai. Moteris prisijungė prie elektroninės sąskaitos norėdama susimokėti komunalinius mokesčius ir nustebo, kad 1500 litų suma yra rezervuota.
„Sąskaitos išrašas parodė, kad nelegalios operacijos atliktos lapkričio 5 dieną. Aš prisijungiau kitos dienos vakarą. Skubiai kreipiausi į banką, kad būtų užblokuota kortelė“, – pasakojo vilnietė.
Kitą dieną nuėjusi į banką nukentėjusioji turėjo rašyti pretenziją. Paaiškėjo, kad pats bankas dar lapkričio 5-ją ėmėsi iniciatyvos užblokuoti kortelę. „Tikiuosi, bankas padengs patirtus nuostolius, kaip buvo padaryta praėjusį kartą“, – vylėsi Vilma.
Vienetiniai atvejai?
Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis LŽ tikino, kad tokie nusikaltimai reti: „Teigti, kad nusikaltimai elektroninėje erdvėje yra „ant bangos“ – negalima. Tai nėra masinis reiškinys. Dažniausiai pavyksta apsaugoti žmones, nes vagys veikia standartiniais būdais.“ Anot T.Ulpio, atvejai, kad žmogus nieko nedarė, bet vis tiek buvo nuskaityti pinigai, yra vienetiniai. „Problemų atsiranda, jeigu nusikaltėliams pavyksta „nulaužti“ sistemą, kuria naudojasi daugybė vartotojų. Tada visų jų duomenys tampa lengvai prieinami. Čia slypi didžiausias pavojus. Bankų apsaugos technologijos tobulėja. Tačiau nesnaudžia ir nusikalstamo pasaulio atstovai. Kuriamos įvairios virusinės programos, kurios naudojamos siekiant pasisavinti slaptą informaciją“, – pasakojo T.Ulpis.
Patariama lankytis tik patikimuose interneto puslapiuose. Nesinaudoti į elektroninį paštą siunčiamomis nuorodomis. Jeigu programa siūlo įsirašyti papildomą programą, verčiau to nedaryti.
Rizikingi pirkimai
Vilnietė Vilma atkreipė dėmesį į dar vieną pavojų. „Internetine prekyba naudojasi daugybė žmonių. Tam reikalinga kreditinė kortelė. Pasirodo, daugeliu atvejų pakanka duomenų, esančių ant tos kortelės: ten yra vardas ir pavardė, ilgas 16 skaitmenų kortelės kodas, jos galiojimo data, o kitoje pusėje trijų skaičių derinys (papildomas saugumo kodas). Visi duomenys matomi plika akimi. Juos pasisavinus internetu galima pirkti lėktuvo bilietus, knygas, muzikos kūrinius, rezervuoti viešbučius. Visą tai galima atlikti net neturint kortelės rankose“, – pasakojo Vilma.
Taigi atsiskaitę kortele, pavyzdžiui, kavinėje, negalite būti tikras, kad kortelę prie terminalo nusinešęs padavėjas nenusirašys jos duomenų ir nepanaudos jų leisdamas jūsų pinigus elektroninėje parduotuvėje.
Bankai ramūs
„Swedbank“ atstovai Vilmos atvejo dėl pradėto vidinio tyrimo LŽ nekomentavo. Šio banko Komunikacijos skyriaus vadovė Jorūnė Juodžbalytė LŽ teigė, kad imamasi visų įmanomų priemonių siekiant užkirsti kelią internetiniams nusikaltėliams. „Dirbame ir kita kryptimi. Mokome klientus, kaip jie turėtų elgtis naudodamiesi mūsų paslaugomis. Įsigyjant prekes ar paslaugas internetu – būtina įsitikinti, kad pardavėjas yra patikimas“, – atsakė ji į LŽ paklausimą.
Banko atstovė užsiminė apie įgyvendintą saugaus atsiskaitymo internetu programą, kai už pirkinį internetu gali būti apmokėta tik įvedus papildomą kliento kortelei priskirtą slaptažodį. Šis slaptažodis, kaip ir PIN kodas, yra žinomas tik kortelės naudotojui, o interneto parduotuvė jo nemato ir negali sužinoti.
„Daugelis kasdienio gyvenimo reiškinių persikėlė į elektroninę erdvę. Todėl sukčiavimai ir apgavystės nieko nebestebina. Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, nusikaltimų elektroninėje erdvėje yra nedaug. Bankai nuolat atnaujina ir tobulina saugumo sistemų įrangą. Silpnoji vieta – patys vartotojai“, – tikino SEB banko Elektroninės bankininkystės departamento direktorius Paulius Kriščiūnas.
Banko „Snoras“ atstovas Tomas Vaišvila LŽ taip pat teigė, kad tokio pobūdžio nusikaltimų kreivės šuolio į viršų nestebima. „Bankų saugumo lygis sparčiai tobulėja, tačiau atkreipiame dėmesį, kad eilinis klientas gali nepastebėti nei nusikaltėlių veiksmų, nei bankų atsako į juos“, – pažymėjo jis.
