Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Iš Anglijos grįžusio Raimundo Steponavičiaus įmonė sukūrė vienetinį pasaulyje spektroskopinio analizatoriaus prototipą

Aukštųjų technologijų įmonės„Sprana“ gamybinės patalpos.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Aukštųjų technologijų įmonės„Sprana“ gamybinės patalpos.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilniaus Visorių informacinių technologijų parke įsikūrusi nedidelė brolių Raimundo ir Mindaugo Steponavičių įmonė „Sprana“, kuri vienintelė Lietuvoje užsiima spektroskopinių analizatorių kūrimu. Bendrovė jau netrukus baigs kurti pusę milijono litų kainuojantį spektroskopinį analizatorių, kurio iki šiol pasaulyje nėra pagaminęs niekas. Apie tai, kodėl Lietuvoje aukštųjų technologijų verslą kurti geriau nei Anglijoje ir kuo ypatingas „Spranos“ sukurtas analizatorius, pasakojo ekskursiją pro „Spranos“ laboratoriją žurnalistams pravedęs R.Steponavičius.

Idėja sukurti aukštųjų technologijų įmonę R.Steponavičiui kilo studijuojant Anglijoje. Baigęs mokslus analitinės spektroskopijos srityje jis grįžo į Lietuvą ir, įkalbėtas brolio Mindaugo, kuris dabar yra „Spranos“ direktorius, ėmėsi verslo.

Oficialiai „Sprana“ veiklą pradėjo 2011–2012 m., tačiau dar ilgą laiką reikėjo ieškoti partnerių, investicijų, nemažai laiko užėmė ir Europos Sąjungos paramos gavimas. Galiausiai gavę paramą ir radę parterius brolių Gintauto, Alfredo ir Petro Šlekių vadovaujamoje „Altechnoje“, broliai Steponavičiai ėmėsi verslo.  

Lietuvoje – lengviau nei Anglijoje

R.Steponavičiui iš pradžių kilo abejonių, ar kurti verslą Lietuvoje dirva palanki. Tačiau grįžęs jis įsitikino, kad aukštųjų technologijų verslo kūrimas Lietuvoje kai kuriais atvejais turi ir privalumų.

Pirmiausia Lietuvoje galima pritraukti palyginti pigios kvalifikuotos darbo jėgos, ypač aukštųjų technologijų srityje, kurioje atlyginimai gerokai viršija Lietuvos vidurkį.

Tiesa, darbuotojų retsykiais tenka paieškoti ir su žiburiu.

Dar vienas verslo steigimo Lietuvoje privalumas – čia gerokai lengviau gauti Europos Sąjungos paramą.

„Personalas kartais svarbiau nei įranga, o jį pritraukti nelengva. Esame nedidelė šalis, jei kuri verslą specifinėje nišoje, sunku rasti reikiamą žmogų. O jei randi, jam gali teikti sumokėti tiek, kiek jis paprašys. Lietuvos universitetuose tų žmonių yra, tik kartais akademinis pasaulis nenori jų atiduoti“, – šypteli R.Steponavičius.

Todėl kartais „Sprana“ pasvarsto apie galimybę darbuotojų pritraukti iš užsienio, net ir tų valstybių, kuriose pragyvenimo lygis gerokai didesnis nei Lietuvoje. R.Steponavičius prisimena, kad kartą norą dirbti „Spranoje“ buvo pareiškęs ir vienas spektroskopijos srityje dirbęs kanadietis.

Dar vienas verslo steigimo Lietuvoje privalumas – čia gerokai lengviau gauti Europos Sąjungos paramą.

„Didžiojoje Britanijoje mokslinių tyrimų konkurencija milžiniška. Ten išvystyti verslą yra tas pats, kaip gerai užžėlusiose džiunglėse prasimušti naujam daigeliui, – pasakoja R.Steponavičius. – Aš studijavau Niukaslo universitete, ten sėkmės koeficientas Anglijos mastu buvo palyginti nemažas – finansavimą gaudavo vienas iš trijų projektų. O Lietuvoje tikimybė gauti paramą yra kur kas didesnė. Rašėme gal 6-7 projektus ir visais atvejais gavome finansavimą.“

„Sprana“ – ne vienintelė brolių įsteigta įmonė. Prieš tai jie buvo įsteigę verslo konsultacijų bendrovę „Imperatum“, o visai neseniai įkūrė programinių produktų kūrimu užsiimančią „Horas MPM“. Palyginus su „Spranos“ steigimu, pastarą įkurti buvo kur kas lengviau.

„Informacinių technologijų verslus lengviau išsukti, nes reikia daug mažiau pradinių investicijų. Turi protingų vaikinų komandą, duodi kompiuterį ir gali programuoti, tie verslai paprastesni. Todėl Lietuvoje klesti programinių produktų ir sistemų imperija. Investicijų nedaug, o pridėtinė vertė didelė“, – pasakojo R.Steponavičius

Valgo tai, ką palieka banginiai

Lietuvos įmonės jau anksčiau garsėjo pasiekimais lazerių mikroapdirbimo srityje. „Sprana“ specializuojasi kiek kitoje – klasikinės spektroskopijos srityje ir kuria spektroskopinius analizatorius. „Spranoje“ dirba septyni darbuotojai, du iš jų, skaičiuojant su R.Steponavičiumi, turi daktaro laipsnį.

Lietuvos įmonės jau anksčiau garsėjo pasiekimais lazerių mikroapdirbimo srityje. „Sprana“ specializuojasi kiek kitoje – klasikinės spektroskopijos srityje ir kuria spektroskopinius analizatorius.

Bene pagrindinis bendrovės verslo variklis – inovacijų diegimas. Kiekvienu atveju reikia spręsti unikalią problemą ir atlikti tyrimus.

„Pas mus ateina bendrovių žmonės ir klausia, ar galime sukurti, pavyzdžiui, spektroskopinį analizatorių, kuris matuotų tam tikrų medžiagų koncentraciją.

Mes užsidarome į laboratoriją, tiriame ir jei matome, kad įmanoma ir klientas sutinka su mūsų kaina, pereiname į plėtros stadiją“, – aiškina R.Steponavičius.

Konkurentų aukštųjų technologijų srityje netrūksta – tai Viktoro Butkaus įkurtą „Fermentą“ už 730 mln. dolerių nupirkusi „Termo Fisher“, bendrovės „Bruker“ ar japonų „Horiba“. Tačiau lietuviai su pasauliniais milžinais ketina konkuruoti siūlydami įsigyti produktus už mažesnę kainą. Be to, „Sprana“ atrado unikalią nišą.

„Šie analitinių laboratorinių instrumentų gamintojai yra pasaulio milžinai, banginiai jūroje, kurie suvalgo didžiąją dalį žuvų. Bet šalia banginio yra nedidelių žuvyčių – laisvų nišų, kurios jam neįdomios, nes jos per mažos. Bet žuvytės pakankamai didelės, kad pavalgytų pradedantysis. Vėliau jau galima po kąsnį atiminėti ir iš banginio, jei jo labai nesuerzinsi“, – šypteli R.Steponavičius.

Pasak jo, paprastai didžiosios įmonės net nesivelia į konkurenciją su mažesnėmis – jei pamato, kad kažkuriai mažesniajai labai pasisekė, ją nuperka arba pasiūlo verslo geresnes sąlygas.

Pusės milijono verti laboratoriniai „žaisliukai“

Kaip kuriami spektroskopiniai analizatoriai, R.Steponavičius pasakojo vesdamas ekskursiją po „Spranos“ tyrimų laboratoriją. Laboratorija nedidelė, čia esančius prietaisus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, tačiau kai kurie jų – vieninteliai Lietuvoje ar Baltijos šalyse, o jų kaina siekia iki pusės milijono litų.

Brangiausias laboratoriniams tyrimams naudojamas įrankis – pusę milijono litų kainuojantis vienintelis Lietuvoje statinės ir dinaminės šviesos sklaidos prietaiso prototipas, kuris skirtas dalelių dydžių skysčiuose matavimui.

Visų laboratorijos prietaisų suma siekia maždaug 1,5 mln. litų. 70 proc. finansavimo jiems įsigyti gauta iš struktūrinių Europos Sąjungos paramos fondų pagal programą „Intelektas LT +“.

Analizatorius yra skirtas nustatyti medžiagų koncentraciją ar sudėtį pramoniniuose srautuose, o „Sprana“ dirba molekulinės spektroskopijos srityje ir nustatinėja įvairių cheminių junginių sudėtį.

Norint patikrinti spektroskopinį analizatorių, pirmiausia miniatiūrinėje gamykloje modeliuojamas pramoninis procesas.

„Visus procesus sumodeliuojame per pramoninį procesą ir po to savo analizatorių prijungiame prie proceso ir žiūrime, ar mes reikiamu tikslumu stebime reikiamas koncentracijas, kurių nori klientas ar pramonininkai“, – sako R.Steponavičius.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Aukštųjų technologijų įmonės„Sprana“ gamybinės patalpos.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Aukštųjų technologijų įmonės„Sprana“ gamybinės patalpos.

Šalia stovi spektrofotometras – prietaisas, kuris leidžia pamatuoti medžiagos spektrą.Vieno tokio prietaiso kaina siekia 400 tūkst. litų.

Brangiausias laboratoriniams tyrimams naudojamas įrankis – pusę milijono litų kainuojantis vienintelis Lietuvoje statinės ir dinaminės šviesos sklaidos prietaisas, kuris skirtas dalelių dydžių skysčiuose matavimui.

Pavyzdžiui, juo galima nustatyti vandenyje esančių priemaišų ar baltymų dydžius mikronais ar nanomterais.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vienas iš „Sprana“ vadovų Raimundas Steponavičius
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vienas iš „Sprana“ vadovų Raimundas Steponavičius

„Jei turėtume skaidrų mėginį, jis šviesos nesklaidytų – iš šono lazerio skaidrioje aplinkoje nematysi, bet jei pasitaiko dalelė, į kurią atsimuša fotonai, tai dalis fotonų nueina į akį“, – aiškina R.Steponavičius. Dėl to diskotekose ir paleidžiami dūmai – be jų lazerių šviesos nematytume.

Unikalus analizatorius keliaus į trąšų gamybos įmonę

Vertingiausias laboratorijoje – pusę metų kurtas unikalaus spektroskopinio analizatoriaus prototipas, kurio kaina galėtų siekti apie pusę milijono litų. Jis jau beveik baigtas ir, jei viskas klostysis pagal planą, analizatorius greitai iškeliaus į trąšų gamybos įmonę. Dėl konfidencialumo jį užsakiusios įmonės pavadinimas neatskleidžiamas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Aukštųjų technologijų įmonės„Sprana“ gamybinės patalpos.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Aukštųjų technologijų įmonės„Sprana“ gamybinės patalpos.

„Spranai“ įmonė suformavo užduotį nustatyti produkcijoje esančias medžiagų koncentracijas realiuoju ar einamuoju gamybos metu. Tiksliau – fosforo, azoto ir drėgmės kiekį trąšose. Mat šių medžiagų kiekis ir nulemia trąšų kokybę.

„Dabar įmonė paima trąšų mėginį ir šlapiąja chemija maždaug 6 val. daro cheminę analizę. Jei išsiaiškinama, kad gaminama bloga produkcija, per 6 val. nukeliauja didelis jos kiekis, – pasakoja R.Steponavičius. – Mūsų sukurtas spektroskopinis analizatorius leis medžiagų kiekį išsiaiškinti per palyginti trumpą laiką – dešimt ar dvidešimt minučių.“

Prietaisas sudarytas iš kompiuterinės ir programinės įrangos. Pastarąją visą kūrė lietuviai, o kompiuterinė įranga buvo surinkta vykdant užsakymus, kuriuos surinko įmonės iš trečiųjų šalių.

Tiesa, dar nėra šimtaprocentinės galimybės, kad pusę metų kurtas prietaisas bus nupirktas.

Tiesa, dar nėra šimtaprocentinės galimybės, kad pusę metų kurtas prietaisas bus nupirktas.

„Sėkmės atveju įmonė tik svarstys įsigijimo galimybę, – pasakoja R.Steponavičius. – Kol dar neturime užtarnauto vardo, yra sunku. Didelės bendrovės pirmiausia nori matyti, ką padarei, ir tik po to galima kalbėti apie pinigus“ – sakė R.Steponavičius.

Ateityje „Sprana“ ketina ir toliau kurti unikalius spektroskopinius analizatorius, o taip pat apsistoti ties vienu konkrečiu gaminiu, kurį gamintų ne vienetais, o dešimtimis.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT