Ataskaita atskleidė, kad per pastaruosius dvejus metus trečdalis respondentų susidūrė su ekonominiais nusikaltimais, pusė jų patyrė didesnius nei 5 milijonų dolerių nuostolius. Tuo tarpu kibernetiniai nusikaltimai pakilo į antrą vietą tarp dažniausiai nurodomų ekonominių nusikaltimų tipų.
Pasak antivirusinių programų kūrėjų, analizuojant verslo konsultantų atlikto tyrimo duomenis, labiausiai nerimą kelia ne augantis kibernetinių nusikaltimų kiekis, o tai, kad įmonės per menkai rūpinasi apsaugos sprendimais. Tik 37 proc. įmonių turi pasiruošusios visapusiškai veiksmingą reagavimo planą saugumo incidento atveju, o 20 proc. nėra įvertinusios kibernetinio sukčiavimo rizikos.
Pasyvus įmonių požiūris į ekonominių nusikaltimų nustatymą bei prevenciją gali sukelti rimtų problemų, ypač kai kalbama apie kibernetines atakas: jautrių verslo duomenų pasisavinimas, įsilaužimas į vidines sistemas, darbo procesų nutraukimas ir kitos galimos atakų pasekmės gali sukelti ne tik finansinių nuostolių, bet ir turėti neigiamą įtaką įmonės reputacijai.
Pasak saugumo ekspertų, pasyvų įmonių požiūrį į kibernetinius nusikaltimus atskleidžia ir klaidinga organizacijų nuomonė, kad kibernetinis saugumas yra IT darbuotojų, o ne vadovybės atsakomybė – net 73 proc. įmonių mano, kad saugumo pažeidimo atveju pirmiausia turi reaguoti IT skyrius.
